Naujienos

Lenkijos Seime liepos 13 dieną atidarytoje Lietuvos ambasados Varšuvoje inicijuotoje ir remiamoje parodoje „Lenkai internuoti Lietuvoje 1939-1940“ ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė ragino pažvelgti į pateikiamą istoriją iš dabarties ir eiti į priekį pasitikėjimo vieni kitais bei supratimo dvasioje.

Parodą rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lenkijos tautos atminties institutas.

Atidaryme dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos parlamentinės asamblėjos vicepirmininkė Seimo narė Urszula Augustyn, Tautos atminties instituto direktoriaus pavaduotoja Agnieszka Rudzinska, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Teresė Burauskaitė, Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius Gintautas Surgailis, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Pasak L. Zakarevičienės, paroda apie Lietuvoje internuotus lenkus nukelia į tragiškus praeities įvykius, bet kartu parodo, kaip tautos sugyveno ir padėjo viena kitai labai sunkiu laiku.

Parodos atidaryme kalbėjusi B. Burauskaitė sakė, kad atsigręždami į 1939 m. įvykius, galime teigti, kad Lenkijos karių ir civilių priglaudimas Lietuvoje ilgiems dešimtmečiams išliks pozityviu ir sektinu abiejų šalių istorijos faktu.

Renginio organizatorius ir svečius pasveikinusi U. Augustyn teigė, kad Lenkijos parlamentas su pagarba žvelgia į tų metų įvykius, o žinią apie šį istorinį laikotarpį reikia perduoti ir ateinančioms kartoms.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Birštono miesto muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo Berlyne, Lenkijos centrinio karinio archyvo, Gardino valstybinio istorinio ir archeologinio muziejaus, Lenkijos tautos atminties instituto, Londono generolo Sikorskio vardo muziejaus, Nepriklausomybės muziejaus Varšuvoje, Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo, Nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos JAV (National Archives and Records Administration), organizacijos „Karta“ bei privačių archyvų.

Nepaisydama sudėtingos tarptautinės situacijos ir įtemptų santykių, Lietuva 1939 m. atidarė administracinę sieną ir įsileido 13 tūkstančių lenkų karių bei 27 tūkstančius civilių asmenų.