Naujienos

Sekmadienį Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas šventė 68 metų gimtadienį. Šventiniai fejerverkai vainikavo visos savaitės renginius. Vienas iš renginių buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja sostinėje Astanoje – puiki proga pasaulio bendruomenei parodyti save. Kitąmet ESBO parlamentinė asamblėja bus rengiama Lietuvoje. Iš viso pasaulio atvykę 56 šalių parlamentarai turės laiko pabendrauti ir pažinti Lietuvą per šalies vardo tūkstantmečio šventes.

Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su Lietuvos nuolatiniu atstovu prie tarptautinių organizacijų Vienoje Ryčiu Paulausku, kuris savaitgalį vaikščiojo jau ne auksu tviskančios Astanos, o neramiomis Pietų Osetijos gatvėmis – ambasadorius vyko į Cchinvalį, kur vis labiau tarp Maskvos ir Tbilisio kaista atmosfera.

- Kuo ypatinga buvo ESBO parlamentinė asamblėja Kazachstano sostinėje Astanoje?

- Kazachstano atstovai pristatė savo valstybę kaip aktyvią ir augančią, kaip regioninį centrą – visi pamatė kazachų siekius ir viziją, kaip ir kur jie norėtų judėti. Galbūt čia kalbėjo ambicijos, bet N.Nazarbajevas aiškiai nupiešė šalies raidos viziją iki 2020 metų ir Kazachstano vietą Eurazijoje – Europos ir Azijos sąjungoje. Jie atskleidė savo potencialą ir valstybės reformų greitį, kurį kitos šalys vertina – daugeliui tai yra įdomu. Taip pat parodyta kultūra, tradicijos.

Pridurčiau, kad Kazachstano parlamento senato vadovas Kasimas Tokajevas išrinktas ESBO PA vicepirmininku.

Be to, 56 narių valstybių parlamentų atstovai susirenka ne itin dažnai. Politikai susitinka, mezga tinklą ryšių – panašiai kaip ir NATO ar Europos Sąjungos parlamentinėse asamblėjose.

Jeigu vardintume Lietuvai svarbius aspektus, pirmiausia derėtų paminėti Gruziją: konfliktų zonose Pietų Osetijoje ir Abchazijoje situacija įtempta. Kitas Astanoje keltas klausimas - Ukraina ir jos parlamentarų inicijuota rezoliucija dėl Holodomoro – dirbtinai 1932-1933 metais sukelto bado. Taip pat aktualus tapo kibernetinio saugumo klausimas, kurį Lietuva aktyviai kėlė kartu su Estija ir nagrinėjo su kitomis valstybėmis.

- Bet ar Gruzijos parlamentarai per ESBO asamblėją bendrauja su Rusijos delegatais? Nes susidarė įspūdis, kad jie tik ieško sąjungininkų ir stiprina ryšius su jau esamais draugais, pavyzdžiui, Lietuva.

- Be abejo, delegacijos susitinka ir vis tiek bendrauja. ESBO erdvės privalumas ir yra tas, kad politikai šnekasi – net jeigu delegacijos ir keičiasi aštriais pareiškimais, kaip antai Armėnijos ir Azerbaidžano. Diplomatinė forma yra geriau negu kariniai veiksmai. Tai yra didelis ESBO privalumas. Kai situacija yra įtempta, šalys turi turėti galimybę išsakyti savo poziciją ir ieškoti papildomų sąlyčio taškų.

- Pastebėjau, kad Gruzijos atstovas su Lietuvos parlamentarais sveikinasi lietuviškai ir kalbėdamas net sugeba įterpti vieną kitą lietuvišką frazę. Ar taip būdavo visada?

Nuosekli Lietuvos pozicija ir nuolatinis palaikymas visada duoda savo vaisių. Su Gruzijos atstovais yra puikūs ryšiai. Jie žino Lietuvą kaip vieną iš rėmėjų, kuri, reiktų sakyti, objektyviai vertina esamą situaciją. Paramos reikia ir Ukrainai, ir Moldovai – jų atstovai ateina, mes šnekam, esam atviri bendravimui ir ryšiams.

- ESBO neretai yra kaltinama palaikanti kurią nors vieną pusę. Antai po Maskvai nepatinkančių permainų Kosove, Ukrainoje ar Gruzijoje pasigirsta kaltinimų, kad organizacija naudojasi Vakarų šalys. Kodėl?

- Kai organizacijos veikla joms nėra naudinga, daugelis didelių valstybių siekdamos savo taktinių tikslų paprastai ima formuoti vieną ar kitą nuomonę apie organizaciją. Bet grįžkime į praeitį - praėjusio amžiaus pabaigoje girdėjome, kad ESBO yra Rusijos įrankis, naudojamas procesams stabdyti. Kaltinimų visada būna, bet tai yra natūralu. Didžiosios valstybės yra linkusios tarptautines organizacijas traktuoti kaip įrankius tuo metu aktualioms problemoms spręsti.

Nors iš tikrųjų ESBO dažnai naudojama tada, kai nėra tinkamų sąlygų rimtiems ir aiškiems sprendimams priimti. Čia aptariamos įvairios galimybės, alternatyvos. Valstybės randa daugiau būdų ir mechanizmų klausimams spręsti. Kartais tai būna Europos Sąjungos šalių pasiūlyti sprendimai, o kartais – kompromisai pasiekiami tarp JAV ir Rusijos.

- Astanoje ukrainiečių delegacija iškėlė Holodomoro pripažinimo klausimą. Turbūt prieš dešimtį metų toks žingsnis būtų sunkiai įsivaizduojamas. Kaip per ESBO keičiasi buvusios Sovietų Sąjungos šalys?

- Man sunku pasakyti, ar tai buvo neįmanoma prieš 10 metų. 1990 metų Kopenhagos dokumentuose valstybės smerkė totalitarizmą. Tačiau dabar šio klausimo kėlimas rodo, kad ESBO yra vieta, kur kiekviena valstybė gali prabilti apie sau svarbius dalykus. Jeigu valstybei iš tikrųjų skauda, ji tą problemą iškels. Pažymėčiau tai, kad patys ukrainiečiai jau suvokė, ką reiškė ši tragedija jų tautai ir jos konsolidavimui. Tai atsirado ne dėl ESBO – tai valstybės vidinis savęs suvokimas.

- Kaip narystė Europos Sąjungoje pakeitė Lietuvos vaidmenį ESBO?

- Dabar mes esame bendros Europos Sąjungos politikos dalyviai – ES pareiškimai yra mūsų pareiškimai, kuriuos mes galime papildyti savo idėjomis. Ir Lietuva tokius papildymus teikia reguliariai. Pavyzdžiui, esame atsakingi už Europos Sąjungos poziciją santykiuose su Ukraina. Anksčiau kuravome ir ES santykius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, vadinasi, mūsų potencialas didėja. Taip pat galime naudotis Europos Sąjungos diplomatiniais bei finansiniais ištekliais.

- Ar Lietuvos iniciatyvos ESBO parodo Lietuvos užsienio politikos sėkmę?

- Vienas ar kitas renginys iš tikrųjų neleidžia pamatyti bendro vaizdo, nes užsienio politika yra ilgalaikis procesas. Tačiau tai, kad mes gavome progą pirmininkauti ESBO parlamentinei asamblėjai 2009 metais, o 2011 metais pirmininkausime ministrų komitetui, rodo augantį pasitikėjimą Lietuva.

Metus pirmininkauti šiai institucijai bus nelengva. Klausimų ratas ir sudėtingumas reikalaus racionalaus ir šalto požiūrio į problemas ir jų sprendimus – svarbu suvokti, kaip Lietuvosir kitų valstybių iniciatyvos veiks ilgalaikius procesus visoje ESBO erdvėje. Mums teks būti didelių valstybių ir jų grupių dialogo tarpininkais. Užduotis sudėtinga. Tačiau tai palaipsniui augina mūsų pajėgumą.

Šiaurės šalys tradiciškai sėkmingai išnaudoja daugiašalę diplomatiją tarptautinių problemų sprendimui, o taip pat kartu ir savo užsienio politikos tikslų realizavimui, valstybės matomumui didinti. Įgyti kontaktai, politinė ir ekspertinė patirtis bus labai svarbūs ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. Užsienio politikos klausimų ratas – ar tai būtų "įšaldyti konfliktai" Moldovoje, Gruzijoje, žmogaus teisių ir laisvių regionuose, sienų kontrolės – Lietuvai svarbus ir ESBO, ir ES erdvėse. Tiesa, sprendimų paieškos ir įrankiai iš esmės skiriasi.

- Kitąmet ESBO parlamentinė asamblėja vyks Vilniuje. Ką tai suteiks Lietuvai?

- Į tai geriausiai galėtų atsakyti Seimo atstovai. Kadangi rudenį Lietuvoje vyks rinkimai, tai parlamentinės asamblėjos sesija Vilniuje bus rimtas parlamentinės diplomatijos uždavinys naujam Seimui. Todėl labai gerai, kad į Astaną vyko Seimo kanceliarijos darbuotojai, organizacinis komitetas, kuriam teks kurti renginio struktūrą, dėlioti rėmus. Lietuviai susitiko su kazachais, klausinėjo, nagrinėjo, kaip jie rengėsi asamblėjai. Bus labai svarbus ir mūsų parlamento draugysčių su kitomis ESBO valstybėmis grupių vaidmuo.

O suformuoti politinę dienotvarkę mes dar turim laiko – vieneri metai nėra mažai, per juos dar gali daug kas įvykti. Bet, žinoma, politikai formuodami dienotvarkę atsižvelgs į regionus, kurie mums yra svarbūs, kelsime aktualius klausimus. Kaip minėjo ESBO Generalinis Sekretorius susitikime su NSGK pirmininku A.Sadecku bei komiteto nariais – dabar labai svarbi visų politinių partijų parama, kuri reikalinga sėkmingam bendrų užsienio politikos tikslų realizavimui.

Artūras Pučėta