Naujienos

Lietuvos ambasadorius Čekijoje Rolandas Kačinskas vasario 25 d. dalyvavo Čekijos Respublikos Parlamento Senate surengtoje konferencijoje „Pokario Europos raida po 1945 metų“, kurioje perskaitė vieną pagrindinių pranešimų.

Savo pranešime „Pokario Europa: Skirtingos istorijos, skirtingos pamokos. Ar išmoksime savąsias?“ ambasadorius pabrėžė, kad šiandien aptardami pokario Europą turime atsižvelgti į dabartinį karo prieš Ukrainą kontekstą, nes jų problematikos tiesiogiai susijusios.

„Šiandien minėdami 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines ir kalbėdami apie pokario Europą, negalime pasiduoti pagundai šį įvykį matyti tik kaip išlaisvinimą. Maskva stengiasi pateikti jį kaip Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacizmą, tačiau pamiršta, kad karas prasidėjo slaptuoju Ribentropo-Molotovo paktu, kuris padalino Europą“, – sakė R. Kačinskas.

Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, patyrė savitus pokario iššūkius: „Kai pergalės saliutai aidėjo didžiosiose Europos sostinėse, mūsų vyrai leidosi į miškus kovoti už prarastą laisvę, o partizanų pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“, tęsėsi iki 1953 metų. Kai Vakarų Europa gavo Maršalo planą ir pradėjo atsitiesti, mūsų ūkininkai buvo prievarta suvaryti į kolchozus. Kai žmogaus teisės ir demokratija įsigalėjo Vakarų Europoje, lietuviai buvo tremiami į Sibirą. Kai prasidėjo Europos suvienijimo procesas, Lietuva vis labiau buvo atskirta nuo savo europinių šaknų. Kai Vakarai šventė Helsinkio principus dėl sienų neliečiamumo, Baltijos šalių okupacija vis dažniau buvo pamirštama, prisitaikant prie „naujos realybės.“

„Tikra taika neįmanoma, jei kažkieno laisvė yra aukojama dėl kitų komforto“, – pabrėžė jis.

Lietuvai pokarinis laikotarpis baigėsi tik 1990 m. kovo 11 d. – šią dieną minėsime 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ambasadorius pasidalino svarbiomis pamokomis, išmoktomis mums einant į laisvę ir siekiant grįžti į Europos šeimą. Jis pabrėžė nepripažinimo politikos svarbą ir jos ribas, pasiektą pergalę nepaisant visų nepalankių aplinkybių, pačių Vakarų susikurtas raudonąsias linijas, integraciją į ES ir NATO bei JAV lyderystės svarbą.

R. Kačinskas kalbėjo apie Baltijos valstybes kaip sėkmės pavyzdį sau pačioms, Europai ir JAV.

„Viskas, ką mes kartu sukūrėme – Baltijos šalyse, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur, turi būti ne tik ginama, bet ir nuolat stiprinama“, – ragino ambasadorius.

Jis pabrėžė, kad norint užtikrinti ilgalaikį saugumą, reikia ryžtingai veikti dabar.

„Turime apsaugoti savo pasiekimus, išlaikyti vienybę tiek ES, tiek NATO ir stiprinti dvišalius ryšius. Esame dėkingi Čekijos Respublikai už jos karių dislokavimą Lietuvoje ir tikimės, kad tai taps ilgalaikiu įsipareigojimu, nepažeidžiamu vidaus politinių pokyčių – nes tai taip pat yra ir Čekijos interesas“, – sakė jis.

Ambasadorius taip pat supažindino su Lietuvos sprendimais didinti investicijas į gynybą ir ragino visas ES šalis imtis panašių priemonių: „Geriausias būdas užkirsti kelią karui – atimti bet kokią pagundą agresijai. Todėl turime investuoti į savo gynybą. Jei europiečiai nesugebės veikti dabar, ateityje kaina bus daug didesnė.“

Kačinskas taip pat pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti, jog totalitarinių režimų nusikaltimai būtų įvertinti ir pasmerkti. Lietuva siekia stiprinti Europos atminties ir sąžinės politiką bei kviečia Čekiją aktyviai prisijungti prie šios iniciatyvos, kad komunistiniai nusikaltimai nebūtų pamiršti.

„Kaip mes išsivaduojame nuo priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip turime atsikratyti ir ideologinės priklausomybės – nustoti toleruoti tylą apie komunistinius nusikaltimus“, – sakė ambasadorius.

Pranešimą ambasadorius apibendrino įspėjimu: „Pokario Europa buvo formuojama skirtingų istorijų, tačiau viena pamoka yra bendra visiems – turime iš jos pasimokyti ir veikti, kai tik to prireiks. O tas laikas yra dabar. Tai mūsų kartos išbandymas, mūsų lyderių išbandymas. Istorija vertins mus pagal mūsų veiksmus arba neveikimą.“