Naujienos

„Tai yra byla, kurioje teisiama Lietuvos diplomatija, teisiama Lietuvos valstybė. Byla aiškiai kriminalinė ir neaišku, kaip ši istorija baigėsi. Jei žiūrėsime šių dienų akimis, byla baigėsi optimistiškai. Žiūrint į aprašytą laikotarpį, byla tragiška”, - naują knygą, skirtą mūsų šalies tarpukario diplomatijai, apibūdino užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Vasario 7 dieną Užsienio reikalų ministerijoje buvo pristatytas Lietuvos ambasadoriaus Moldovoje Vytauto Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija (1925-1940)“ I tomas, kuris apima 1925 - 1932 m.

Rūpėjo veikę politikai

Pristatydamas pirmąjį tomą, V.Žalys pabrėžė, kad jam buvo svarbu ne tik atskleisti patį procesą, kaip vyko derybos ar buvo pasirašomos sutartys, bet ir jame dalyvavusias personalijas.

„Nuo tų žmonių, kurie dalyvavo sprendžiant Vilniaus, Klaipėdos krašto ar kitus reikalus, labai daug priklausė. Vienas iš knygos tikslų – kuo labiau nušviesti žmones, kurie tuomet dirbo, parodyti, ką jie galvojo, kaip vertino kylančias problemas, kas jie buvo, ko galima iš jų laukti“, – sakė knygos autorius.

Pasak ambasadoriaus, dėl bandymo į procesus pažvelgti to meto veikėjų akimis, jis sulaukęs nemažai kritikos.

“Vienas kolega, perskaitęs studiją, rėžė man į akis: “Tu įsimylėjęs A.Voldemarą”. Tačiau tai netiesa. A.Voldemarą aš įsimylėjęs tiek pat, kiek ir Dovą Zaunių ar Jurgį Baltrušaitį. Kartoju ir ateityje kartosiu, jog rašydamas knygą, nepasukau nei į kairę, nei į dešinę. Nieko negyriau, bet nieko ir nesmerkiau. Rašau kaip matau ir kaip noriu”, - dėstė V.Žalys.

“Žalio plyta” – lyg išganymas

Pasak knygos recenzento prof. Raimundo Lopatos, knyga akademinėje visuomenėje buvo laukiama lyg išganymas ir ne vienas istorikas ar politologas jau buvo praradę viltį į rankas paimti dažais kvepiančią 584 puslapių studiją.

„Beveik 15 metų kaskart susitikus su V.Žaliu, turėdavau išklausyti 10-15 metų paskaitą apie tai, kaip jis rašo knygą. Nors kai kurie kolegos nelabai tikėjo, kad ši knyga išvys dienos šviesą, tačiau ji šiandien prieš mūsų akis”, - kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius.

Nors Lietuvos diplomatijos studija dar tik skaičiuoja pirmąsias savaites, prof. R.Lopata pripažino, kad V.Žalio darbas puikiai skinasi kelią į populiarumą.

“Prieš savaitę skambinu kolegai, klausiu: „Ką veiki?“. O tas sako, kad eina namo ir neša „žalią plytą“. Jam sakau: darbo diena, o tu nešioji „žalią plytą“, o tas tikslina: ne „žalią“, o Žalio plytą. Tokie pajuokavimai rodo, kad ilgai laukta knyga yra grobstoma. Ne vienas kolega man yra prisipažinęs, jog paaukojo visą savaitgalį, kad galėtų šį kūrinį perskaityti nuo - iki“, - tvirtino prof. R.Lopata.

Antras tomas - rudenį

Pasidžiaugęs 12 metų rašytos studijos pasirodymu, knygos leidėjas Artūras Mickevičius prakalbo apie antrojo tomo pasirodymą. Knygos autorius pažadų nedalijo, tačiau į klausimą atsakė diplomatiškai.

”Reaguodamas į leidėjo žodžius, galiu replikuoti W.Churchillio žodžiais, pasakytais J.Stalinui, kai šis paklausė, kad bus atidarytas antrasis frontas. W.Churchillis atsakė, kad rudenį, tik nepasakė, kuriais metais. Tad ir aš galiu pažadėti, kad antrasis knygos tomas pasirodys rudenį”, - sakė V.Žalys.

Pristatyme dalyvavęs istorikas Česlovas Laurinavičius prisipažino buvęs vienas iš žmonių, tvirtai abejojęs knygos pasirodymu.

“Prisipažinsiu, buvau vienas iš tų, kuris buvo praradęs viltį dėl šios knygos. V.Žalys man vis kartodavo: baigsiu, baigsiu. Laikas parodė, kad jis tęsėjo savo žodį. Tik talento, darbštumo ir atsakingumo dėka jam pavyko išleisti šią studiją. Kai pasirodys antrasis tomas, būtinai parašysiu kritinį straipsnį”, - juokais žadėjo Č.Laurinavičius.

Šmaikščių komentarų pažėrė ir europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Ši knyga pavojinga, ypač man, kaip muzikologui, nes galiu prisėsti ir nebeatsitraukti... Reikės vengti ją skaityti, bet, ko gero, užkliūsiu ir keletą naktų nemiegosiu”, - pirmą įspūdį apie studiją perteikė prof. V.Landsbergis.

Tautvydas Mikalajūnas