AIRIAI TARIA LIETUVIŠKĄ ŽODĮ ("Ekstra", 2008 m. lapkričio 4-9 d., Nr.43 (515), p.50-51)
Airius pakeri lietuvių kalbos skambesys. Todėl su lietuviais bendraujantys airiai iš rankų nepaleidžia "Lietuvių kalbos gramatikos", lanko lietuvių kalbos kursus ir puikiai žino, kur dėti kablelius rašant laiškus lietuviškai. Kai išgirdau, kad Golvėjaus universitete, Dubline, dėstantis Jimas Duranas moka lietuviškai, negalėjau patikėti. Todėl Amerikos ir Airijos pilietybes turinčiam docentui parašiau elektroninį laiškelį anglų kalba. Savo nuostabai, jau kitą dieną radau atsakymą taisyklinga lietuvių kalba. Net kableliai sudėti ten, kur reikia.
O štai Jackas O'Sullivanas lietuvių kalba susižavėjo klausydamas radijo. Atvykęs į Vilnių darbo tikslais, sveikinimo kalbą jis jau tarė lietuviškai.
Pusseptintų metų Airijoje gyvenanti lenkaitė iš Lietuvos Ewa Baslyk pati sumanė imtis iniciatyvos ir surengti airiams lietuvių kalbos kursus.
Kalba susidomėjo mugėje
Šį mėnesį 70-metį švęsiantis J.Duranas dar kalba šešiomis kalbomis: anglų, airių, ispanų, suahelių kalba, vokiečių ir prancūzų.
1975-aisiais jis yra apsigynęs kalbotyros daktaro disertaciją Stanfordo universitete Kalifornijoje. Jo sritis - Afrikos kalbos, ypač suahelių kalba.
"Dabar dėstau senąją airių kalbą būsimiesiems vertėjams Golvėjaus universitete. Kalbu griežtai tik airiškai", - sakė jis.
Mokytis lietuvių kalbos jis pradėjo dar gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pirmoji pažintis įvyko 1989-aisiais, kai jis apsilankė Šv.Kazimiero parapijos Los Andžele surengtoje Lietuvių dienų mugėje. Ten įsigijo Leonardo Dambriūno, Antano Klimo ir Williamo R.Schmalstiego parengtą lietuvių kalbos gramatiką anglų kalba "Introduction to Modern Lithuanian".
Vėliau susidomėjimą sustiprino kruvinieji 1991-ųjų sausio įvykiai Lietuvoje.
"Sovietų desantininkų žiaurumas Lietuvoje mane labai supykdė. Man tai priminė britų desantininkų žiaurumą Šiaurės Airijoje, kai jie nužudė keturiolika beginklių civilių", - pasakojo jis.
Kai Jimas sužinojo, kad Šv.Kazimiero parapijoje galima lankyti lietuvių kalbos klasę suaugusiesiems, iš karto į ją užsirašė. Pamokos vykdavo kiekvieną šeštadienį.
Skaito istorinius tekstus lietuviškai
Gyvendamas Airijoje lietuvių kalbos jis mokosi savarankiškai. Geriausia mokymosi priemonė jam - žodynai. J.Duranui svarbiausia išmokti frazes, kad būtų galima suprasti, kokiame kontekste žodis vartojamas ir ką jis reiškia.
Jam parankiniai leidiniai yra Vytauto Ambrazo "Lithuanian Grammar", Bronislovo Piesarsko ir Broniaus Svecevičiaus parengtas "Anglų - lietuvių ir lietuvių - anglų kalbų žodynas" ir "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas".
Universiteto dėstytojui labiausiai patinka skaityti istorinius tekstus, susijusius su archeologija, taip pat lietuvių liaudies pasakas.
"Mokytis lietuvių kalbos daug padėjo ir bendravimas su dviem lietuvėmis, kurioms dėsčiau Korko universitete Airijoje", - pasakojo J.Duranas. Jam įdomus lietuvių gyvenimas. Docentas yra tris kartus yra lankęsis Lietuvoje, labiausiai jam patiko Vilnius.
2004 metų rugsėjo 4-ąją Airijos sostinėje duris atvėrė pirmoji šeštadieninė lituanistinė mokykla "4 vėjai". Ta proga J.Duranas pasakė sveikinimo kalbą lietuviškai.
"Svarbu šnekėti lietuviškai būnant bet kur pasaulyje - svarbu išsaugoti gimtąją kalbą. Bet kaip šnekėti lietuviškai už namų sienų, jei kaimynystėje negirdime nė žodžio lietuviškai? Mes, airiai, gerai suprantame šią problemą. Jau ne vieną šimtą metų kovojome prieš anglų kalbą ir stengiamės apsaugoti savo gimtąją. O kova nelengva", - tuomet kalbėjo jis.
Tobulinasi su gyvenimo drauge
Airis Jackas O'Sullivanas lietuvių kalba susižavėjo atvykęs rengti projekto į tuometę Lietuvos aplinkos apsaugos ministeriją 1994-1995 metais.
"Aš klausiau radijo ir man patiko lietuvių kalbos skambesys. O kai reikėjo trumpai pristatyti projektą ministerijoje, nusprendžiau pradžioje pasisveikinti ir pasakyti keletą žodžių lietuviškai", - kalbėjo J.O'Sullivanas.
Airijoje gyvuoja tradicija, kad pranešėjas visada pasisveikina ir trumpai pristato pranešimą airiškai, o tik tada kalba angliškai. Laikydamasis šios tradicijos airis nutarė pramokti lietuviškai.
Mokytis lietuvių kalbos jį skatino ir noras be rūpesčių apsipirkti parduotuvėje, pasiklausti kelio. Vėliau jis įsigijo Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės vadovėlį "Nė dienos be lietuvių kalbos".
Airis pirmiausia išmoko lietuviškai pasisveikinti - "laba diena", "labas rytas", atsisveikinti - "viso gero" ir žodžius "aukštyn" - "žemyn", nes dažnai reikėjo naudotis liftu.
1995-aisiais jis susipažino su lietuve Dalia. Anglų kalbą baigusi moteris dirbo ekskursijų vadove ir vertėja, tad mokytis lietuvių kalbos jis pradėjo su dar didesniu užsidegimu. Dabar juodu kartu gyvena Airijoje.
Lietuvės dėka jis išmoko ir, jo nuomone, pačią gražiausią lietuvišką frazę - "gyvenimas yra lengvas".
"Kodėl ji gražiausia? Nes gražiausiai skamba", - atsakė jis.
J.O'Sullivanas tikino jau mokantis apie keletą šimtų lietuviškų žodžių. Ar tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius padeda gyvenimo draugė Dalia?
"Tai žinoma! Ji yra mano mokytoja. Mes dažnai vartojame lietuviškus žodžius ir posakius, mums abiem tai yra dar viena pokalbio tema. O aš nuolat ieškau panašumų tarp airių ir lietuvių kalbos, nes jos abi labai senos".
Jis prasitarė, kad lankydamasis Lietuvoje niekada nepraleidžia progos pakalbėti lietuviškai. Juodu su Dalia čia viešėjo jau devynis kartus, o šį mėnesį žada vėl atvykti.
"Dažniausiai bendraujame su Dalios draugais, kuriuos sutinkame koncertuose ar poezijos vakaruose. Stengiuosi dalyvauti pokalbyje, bet mano žodynas dar gana ribotas, tad dažniausia šneku angliškai. Tačiau apsipirkdamas visuomet stengiuosi kalbėti lietuviškai", - sakė jis.
Sunkiausia pasirodė kirčiuoti
Paklausus, kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos, jis teigė, kad airiams nėra sunku perprasti žodžių skirtumų, mat jie taip pat įpratę prie kintančių galūnių, vyriškosios ir moteriškosios giminės, linksnių derinimo.
"Kiek sunkiau sekasi prisiminti veiksmažodžių formas, o bene sunkiausia -- taisyklingai kirčiuoti. Išskyrus šias problemas, tarti lietuviškus žodžius nėra sunku", - sakė J.O'Sullivanas.
Būtent raidžių tarimą jis puikiausiai perpratęs - net tokių kaip ą, ė, š. Galbūt todėl net ne visada suprasdamas, ką reiškia vienas ar kitas žodis, jis be problemų gali perskaityti lietuvišką tekstą.
J.O'Sullivanas prasitarė, kad mielai praleistų bent šešis mėnesius Lietuvoje - norėtų studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, o ypač poeziją, Vilniaus universitete.
Kam airiui mokytis lietuvių kalbos, kuri tikrai nėra lengva? Juk apsilankius Lietuvoje galima susikalbėti ir angliškai.
"Ne kiekvienam airiui reikia lietuvių kalbos, tačiau tie, kurie nuolat lankosi Lietuvoje ar bendrauja su lietuviais, turėtų bent truputį išmokti lietuviškai", - motyvus išdėstė jis.
Subūrė studentų grupę
Pusseptintų metų Airijoje gyvenanti lenkaitė iš Lietuvos Ewa Baslyk pati sumanė imtis iniciatyvos ir surengti airiams lietuvių kalbos kursus.
Anglų kalbos filologijos magistro studijas baigusi moteris į Airiją atvyko patobulinti kalbos įgūdžių. Ji nemažai vertėjavo Airijos imigracijos biure, kai buvo nagrinėjamos bylos, sprendžiant, ar suteikti imigrantams pabėgėlių statusą.
"Maždaug 2003-2004 metais Airijoje labai trūko daugiakalbių vertėjų iš Rytų Europos, tad nemažai verčiau iš ir į anglų, lietuvių, lenkų, rusų kalbas", - pasakojo ji.
Netrukus mergina pradėjo dirbti kalbų institute "The Sandford Language Institute". Jai pasirodė keista, kad institutas siūlo mokytis kone visų pasaulio kalbų ir teikia vertimo paslaugas, tačiau lietuvių kalbos nėra, nors tuo metu Airijoje gyveno apie 100 tūkst. lietuvių.
Sudominti airius lietuvių kalba nebuvo lengva.
"Didelėmis pastangomis surinkome tik keturių žmonių grupę. Bet kurioje kitoje mokykloje nebūčiau galėjusi surengti kursų, nes pelno, savaime suprantama, jie nedavė", - pasakojo ji.
Vakariniai lietuvių kalbos kursai prasidėjo 2004-ųjų rudenį. Lietuvių kalbos panoro mokytis vidutinio amžiaus žmonės, visi jie kaip nors buvo susiję su Lietuva, čia turėjo ryšių: vienų draugai buvo lietuviai, tad norėjo pramokti bičiulių kalbos, o vienas studentas, kilęs JAV, turėjo lietuviškų šaknų.
Kursai su pertraukomis truko dvejus metus, mat išmokti lietuviškai pasirodė nelengva užduotis.
"Sunkiausia buvo rašyba, tačiau tiems, kurie ko nors tikrai labai nori, kliūčių nėra. Po 2 metų institute liko tik 2 labai ambicingi studentai - amerikietis George'as ir advokatas Johnas, kuris buvo susižadėjęs su lietuvaite. Deja, institutas dėl dviejų studentų grupės nepaliko ir kursus teko nutraukti", - apgailestavo E.Baslyk.
Tačiau ji pasidžiaugė, kad kursai vis dėlto davė apčiuopiamos naudos - šie studentai puikiausiai susikalba lietuviškai.
Aistė GRIŠKONYTĖ