Naujienos

Afganistano atkūrimo darbų ilgalaikė sėkmė priklauso nuo šią misiją vykdančių  šalių gebėjimo dalintis patirtimi bei koordinuoti savo veiksmus. Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos  dalyviai sutarė, jog ilgainiui šioje šalyje civilių ekspertų vaidmuo vis labiau didės.

Lapkričio 25 –27 dienomis į Vilniuje vykusią konferenciją “Provincijos atkūrimo grupės Afganistane šiandien ir ateityje” susirinko daugiau nei 100 atstovų iš 23 valstybių ir tarptautinių organizacijų – NATO, Tarptautinių paramos saugumui pajėgų, ES ir JT. Kaip tikina kartu su Kanada šį renginį organizavusios Lietuvos atstovai, per konferenciją pasidalytą įgyta patirtimi, kaip provincijos atkūrimo grupės (PAG) dirba skirtinguose regionuose, aptarti sunkumai ir ateities  perspektyvos. Pasak Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorės Gintės Damušytės, į konferenciją buvo pakviestos ir tos šalys, kurios galbūt dar tik ketina įsitraukti į stabilizavimo ir rekonstrukcijos misiją Afganistane.

“Trylika valstybių vadovauja atskiroms Afganistano provincijų atkūrimo grupėms ir nėra vienodo modelio, kaip turėtų vykti šie darbai. Dabar daugeliui grupių, išskyrus vieną britų diplomatą, vadovauja kariškiai, tačiau, be jokios abejonės, situacija turėtų keistis ir ateityje. PAG turėtų vadovauti civiliai asmenys. Tai liečia ir bendravimą su afganų valdžios atstovais, pagalbą prioritetinėse srityse, pvz., įgyvendinant  gero valdymo projektus ar vystymosi politiką”, - sako G. Damušytė.

Pasak ambasadorės, apie visišką kariškių pasitraukimą iš misijos Afganistane kalbėti dar anksti, jų vaidmuo išliks, tačiau akcentai turi keistis jau dabar. Nepaprastai svarbu skatinti supratimą, kad Afganistano atkūrimas yra pačių afganų civilių reikalas, o ten veikiančios PAG – tai tik dalis pastangų. G. Damušytės  teigimu, šioje šalyje aktyviai veikia daugiašalės organizacijos – Jungtinės Tautos, ES, NATO bei regioniniai bankai, kurie investuoja Afganistane, tačiau nepaisant to, konferencijoje Vilniuje buvo diskutuojama apie didesnį vienijimąsi ir savotiško “skėčio”, po kuriuo galėtų dirbti visi, prisiėmę tarptautinius įsipareigojimus, paieškas.

“Dauguma provincijos atkūrimo grupėms vadovaujančių šalių pareiškė, jog didesnį koordinuojantį vaidmenį Afganistane turėtų atlikti Jungtinės Tautos. Faktiškai – stiprinti mandatą gero valdymo srityje, kad būtų rengiami afganų specialistai, kurie vadovaus ar jau vadovauja valstybės struktūroms. Šiandien galima drąsiai pareikšti, kad kvalifikuotų afganų labai trūksta, sunku rasti partnerių, su kuriais galima rimtai bendradarbiauti. O juk būtent afganai ir yra atsakingi už savo šalies ateitį – mūsų vaidmuo tik pagalbinis. Nereikėtų sudaryti įspūdžio, kad Afganistaną atkuria tik tarptautinė bendruomenė”, - sako ambasadorė G. Damušytė.

Kaip sekasi lietuviams?

Lietuva jau dvejus metus vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai viena stabiliausių, tačiau skurdžiausių provincijų. Per šį laiką buvo įgyvendinta nemažai darbų – daugiausia švietimo ar sveikatos apsaugos srityje, tačiau ne vienas ilgalaikis rekonstrukcijos projektas kartais lieka neįgyvendintas. Ambasadorė G. Damušytė sutinka, kad materialinių išteklių klausimas išlieka opus: diskutuojama, ar nevertėtų visoms šalims lėšas telkti vienoje vietoje ir po to jas paskirstyti tolygiai pagal poreikius įvairiose Afganistano provincijose.

Į konferenciją Vilniuje atvykęs Afganistano ministras Ghulamas Jelani Popalas pabrėžė, jog PAG veikla šalyje liečia šimtus tūkstančių gyventojų, vietiniai žmonės tai jaučia ir vertina. Nepaisant to, padėtis Afganistane yra sudėtinga ir nieko nestebina diskusijos, ar verta ten dirbti Lietuvos misijai. Pasak ambasadorės G. Damušytės, vis dėlto Lietuva, kaip NATO narė, nori padėti vykdyti labai svarbų įsipareigojimą, o kaip ES narė – didinti teikiamą paramą.

“Lietuvos pasirinktas darbo Goro provincijoje modelis neretai pateikiamas kaip geras pavyzdys: civilių-karių bendradarbiavimas yra darnus, mums pavyko sutelkti daugianacionalines pajėgas, pritraukti lėšų iš tokių šalių, kaip  Islandija,  Japonija, JAV taip pat  Europos Komisijos. Jau dabar lietuvių vadovaujamoje Goro provincijoje dirba 7 – 8 šalių kvalifikuoti atstovai, skiriantys tam pinigų”, - pasakoja G. Damušytė.

Pasak ambasadorės, Lietuva suinteresuota į darbą Afganistane įtraukti daugiau šalies institucijų: be URM, KAM bei Policijos departamento atstovų ten dar reikėtų žemės ūkio specialistų, kurie labai pagelbėtų afganams, muitinės kriminalinės tarnybos atstovo, kuris patartų Goro teisėtvarkininkams, inžinieriaus statybininko prižiūrinčio infrastruktūrinius projektus, taip pat patarėjo valdymo reformų ir savivaldos klausimais.

Marija Verseckaitė