Naujienos

Netrukus darbą pradėsiantis naujas Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis lrt.lt sako, kad tarp lietuvių ir latvių egzistuoja „įvairūs santykiai“. Kaip apibūdintumėte dabartinius Lietuvos-Latvijos santykius: kaimynystė ar konkurencija?  Atsižvelgiant į pastarojo meto nesutarimus dėl elektros tilto tiesimo į Švediją ir teisinius ginčus tarp aviakompanijų „flyLAL“ ir „airBaltic“?  

Santykiai yra ir kaimyniški, ir konkurenciški. Galima nurodyti daug pavyzdžių, kai mes konsultuojamės, bendradarbiaujame ir tikrai aktyviai kartu veikiame Europos Sąjungoje (ES) arba NATO, bet taip pat galima pasakyti ir ne vieną konkurencijos atvejį.

Po Rusijos Latvija yra antra šalis pagal eksportą ir pirma pagal Lietuvos kapitalo investicijas užsienyje. Žinoma, tai sukelia ir tam tikrą konkurenciją. Mes galim prisiminti „kiaulių karus“ ir dabartinę situaciją su „flyLaL“. Egzistuoja įvairūs santykiai, juos pavadinčiau natūraliais.

Kaip manote, ar netrūksta vieniems kitų pažinimo?

Prieš kelerius metus taip galvodami ir sutikdami, kad mums trūksta tarpusavio pažinimo bei kontaktų, inicijavome Latvijos–Lietuvos forumą, kuris renkasi kas dvejus metus. Šiemet jis įvyko Latvijoje. Pažinimą reikia plėtoti, organizuoti bendravimą ne vien tik tarp politikų ir vyriausybės žmonių. Kontaktai turi būti plėtojami ir tarp paprastų žmonių: jaunimo, mokslininkų. Bendravimo niekada nebus per daug.

Kokiose srityse lietuviai ir latviai neišnaudoja bendradarbiavimo galimybių?

Sunku konkrečiai pasakyti. Yra daug šakų, kur būtų galima plėtoti bendradarbiavimą. Man daugiau dėmesio norėtųsi skirti kultūriniam bendradarbiavimui. Mes esam vienintelės išlikusios istorijoje baltų etninės tautos. Bendradarbiavimo, kiek jo yra dabar, ne visai pakanka.

Kokias problemas reikėtų išspręsti?

Yra daug iškeltų tikslų, kuriuos reiktų įvykdyti. Pirmiausia, bendras energetinių klausimų kompleksas, kur yra puiki bendradarbiavimo galimybė. Tai puikus visų trijų valstybių problemų sprendimas. Ignalinos atominės elektrinės statyba, su ja susiję elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

Kokių ateityje galime tikėtis pokyčių santykiuose tarp valstybių?

Man atrodo, kad didžiausi pokyčiai jau įvyko. Įstojome į ES, o tapus Šengeno narėmis atsivėrė sienos. Galime laisvai judėti. Dabar svarbi natūrali integracija, pažinimas ir ypač bendradarbiavimas tarp sienų. O svarbiausi pokyčiai, kartoju, jau įvyko.

Kuo latviai pranašesni už lietuvius? Ko iš jų galėtume pasimokyti?

Visada reikia mokytis vieniems iš kitų tiek kultūros, tiek ekonomikos, tiek ir kitose srityse. Mes turim mokytis iš latvių, ir jie iš mūsų. Visi kartu turim mokytis iš ES labiau pažengusių, išsivysčiusių valstybių. Sunku įvardinti pranašumus tarp abiejų valstybių. Esam to pačio regiono valstybės. Ekonominiai, socialiniai dalykai yra labai panašūs. Kai kur latviai priekyje, kai kur mes pirmaujam. Abi valstybės vystosi tolygiai kartu.