Naujienos

Nuo 1922 metų liepos 28-osios, kai Lietuva ir JAV užmezgė diplomatinius santykius, jau prabėgo 85 metai. Ta proga šios šalies ambasadorius Vilniuje Johnas A.Cloudas negailėjo pagyrų Lietuvai, tiesa, nevengdamas ir kritiškų pastabų. Tačiau dvišalę draugystę vis dar temdo bevizio režimo į JAV laukimas, o ambasadorius nesiryžta prognozuoti, kada jis baigsis.

– Pone J.Cloudai, šiemet minime 85-ąsias Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių metines. Kokie, Jūsų nuomone, buvo svarbiausi jų etapai?

– Būtų galima teigti, kad svarbiausios permainos įvyko 1991-aisiais (kai pasaulio valstybės oficialiai pripažino Lietuvos Nepriklausomybę ir pradėjo megzti dvišalius diplomatinius santykius, Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų organizaciją – red.) arba 2004-aisiais (kai Lietuva įstojo į NATO – red.). Tačiau norėčiau pabrėžti, kad dvišaliai santykiai nė karto nenutrūko nuo 1922-ųjų. Per visus tuos metus Lietuva nuosekliai rodė pagarbą JAV, o šios – Lietuvai. Juk JAV niekada nepripažino sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos – ir sovietmečiu jūsų vėliava plevėsavo JAV Valstybės departamento vėliavų salėje, o Vašingtone darbą tęsė laisva Lietuvos ambasada. 2004 metais mes pasitikome jus kaip sąjungininkus, tačiau jau prieš tai laikėme draugais.

– Jau prabėgo daugiau nei metai, kai Jūs pats reziduojate Vilniuje. Ką žinojote apie Lietuvą prieš atvykdamas, ir kiek supratimas apie šią šalį pasikeitė?

– Pirmiausia mane su Lietuva supažindino žmona Mary Elizabeth, ji lankėsi Vilniuje praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Ji papasakojo, koks gražus šis miestas ir kokia nuostabi ši šalis. Apie Lietuvą taip pat šnekučiavausi su savo pirmtaku Vilniuje Stephenu D.Mullu. Teko diskutuoti apie jūsų šalį Vašingtone. Atvykdamas žinojau, kaip puikiai lietuviai išnaudojo per pastaruosius 16 metų pasitaikiusias galimybes ir kad jie atlieka svarbų ekonominį ir politinį vaidmenį tiek savo regione, tiek visame pasaulyje. Mano patirtis tik patvirtino, kad Lietuva, nors ir būdama maža šalis, yra vertinama Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė. Lietuvos stiprybė yra jos žmonės. Jūsų istorijoje gausu tautiečių, kurie kūrė demokratiją ir kovojo už ją. Juk antroji pasaulyje demokratinė konstitucija įsigaliojo bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje 1791 metais. Ilgą laiką jūs nuolat susidurdavote su sunkumais, tačiau nenustojote kovoti dėl demokratijos. Keliaudamas po Lietuvą, nemažai bendravau su jaunimu ir esu labai juo sužavėtas. Tai protingi ir aktyvūs žmonės, todėl matau gražią Lietuvos ateitį. Po manęs atvyksiančiam ambasadoriui pasakyčiau, kad jo laukia geriausias darbas pasaulyje.

– Tiek Lietuvos, tiek Amerikos atstovai nuolat kalba apie šiltus dvišalius santykius. Tačiau ką atsakytumėte tiems, kurie mano, kad galbūt verčiau reikėtų artimiau bendradarbiauti su senosiomis ES šalimis, o ne su JAV?

– Manau, tai visiškai klaidingas pasirinkimas. Kai Bendrija turėjo 6, 12 ar 15 narių, joms niekas nenurodinėjo kreipti visą dėmesį tik į Europą ir užmiršti transatlantinius santykius. Prieš keletą metų teko dirbti Vokietijoje. Niekas ten vokiečiams neaiškino, kad jie gali būti tik ES, arba tik transatlantinės bendruomenės nariai. Kiekviena šalis nori būti ir ten, ir ten. Lietuva taip pat sėkmingai gali plėtoti santykius abiem kryptimis ir turėtų tai daryti.

– Kokį matote Lietuvos vaidmenį bandant sodinti demokratijos daigus Baltarusijoje ir kitose panašaus likimo regiono šalyse? Ar JAV mano, kad tai daroma sėkmingai?

– Lietuva atlieka nuostabų darbą padėdama ES kaimynėms siekti demokratinių tikslų.  Jūsų patirtis daugumai tų šalių yra kur kas vertingesnė nei JAV. Mes neturėjome tokių sunkumų, kokių jūs patyrėte per pastaruosius 60 metų. Mūsų demokratinė revoliucija įvyko prieš 231, o ne prieš 17 metų. Jūs galite pasidalyti nesena patirtimi. Ar galėtų būti geriau? Demokratizacija yra procesas. Tai, kas jau padaryta, yra labai naudinga. Tačiau jei esame pasiryžę stiprinti demokratiją visame pasaulyje, mes negalime būti laimingi, kol nepasieksime galutinių rezultatų.

– Ar Lietuva pasirinko tinkamą būdą bendrauti su Rusija? Ką Vakarų pasaulis turėtų keisti plėtojant dialogą su šia šalimi?

– Manau, Lietuvos ir JAV nuostatos dėl santykių su Rusija yra labai artimos. Jungtinės Valstijos turi su šia šalimi bendrų interesų, todėl bendradarbiauja, pavyzdžiui, spręsdamos Irano ar Šiaurės Korėjos klausimus. Taip pat pasitaiko atvejų, kai mes nesutinkame su Rusija, ir tai jai pasakome.

Lietuva irgi stengiasi bendradarbiauti su Rusija tose srityse, kuriose įmanoma, ir mes manome, kad tai labai išmintingas požiūris.

– Teroristų grupuotė „Al Qaeda“ neseniai paskelbė, kad JAV ambasados ir kitos užsienyje esančios institucijos šiuo metu yra pagrindiniai jos taikiniai. Ar Amerikos diplomatai Vilniuje jaučiasi saugūs?

– „Al Qaeda“ teroristai jau puolė mūsų ambasadas, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį buvo įvykdyti du išpuoliai prieš JAV atstovybes Afrikoje. „Al Qaeda“ atsakinga ir dėl Rugsėjo 11-osios nusikaltimo. Po tos dienos jos atstovai dalyvavo dar daugybėje teroristinių aktų. Turime rimtai vertinti tokius pareiškimus, būti budrūs ir atsargūs. Tuo pačiu metu Lietuvoje mes jaučiamės patogiai ir saugiai. Tačiau aš negaliu atskleisti specifinių dalykų, kurių imtasi siekiant užsitikrinti mūsų saugumą.

– Lietuvis žurnalistas negali JAV diplomato nepaklausti apie bevizį režimą į JAV vykstantiems Lietuvos piliečiams. Pastaruosius keletą metų matome šia linkme vykstančių darbų, girdime pažadus. Tačiau rezultatas lietuvius vis dar nuvilia. Pavyzdžiui, pastarasis įstatymas, kurį prieš keletą dienų pasirašė JAV prezidentas George'as W.Bushas. Jame vienas iš kriterijų bevizio režimo į JAV siekiančioms valstybėms yra atmestų į Ameriką norinčių vykti šalies piliečių vizų procentas. Šis rodiklis didinimas nuo 3 iki 10 procentų per metus, tačiau Lietuvoje jis pernai siekė 27,7 procento. Gal galėtumėte apytiksliai pasakyti, kada statistinis Lietuvos pilietis galės nevaržomas vizų vykti į JAV?

– Negaliu nurodyti datos, tačiau galiu garantuoti, kad tai įvyks. G.W.Bushas tikėjosi iš Kongreso daugiau lankstumo sprendžiant bevizio režimo klausimą, todėl jis toliau dirbs su kongresmenais, siekdamas mažinti apribojimus. Tačiau noriu pabrėžti, kad didžioji dauguma lietuvių, ateinančių prašyti vizos, ją gauna. Svarbu suprasti, jog situacija nebe tokia, kokia buvo prieš ketverius penkerius metus. Visi Lietuvos rodikliai artina prie vizų atsisakymo. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad bevizis režimas panaikins apribojimus tik turistams ar asmenims, vykstantiems tvarkyti verslo reikalų. Tačiau į JAV pagal vasaros darbų programas vykstantiems jaunuoliams, į universitetus važiuojantiems studentams, koncertuoti susiruošusiems muzikantams ir kitiems vis tiek reikės vizos. Kad ir kaip būtų, didelė dalis lietuvių galės be vizų keliauti į JAV. Dirbsime su jūsų Vyriausybe stengdamiesi pagreitinti procesą. Ta diena ateina, tik galbūt nėra taip arti, kaip norėtųsi.

Gediminas Cibulskis