Naujienos

Užsienio reikalų ministerijoje birželio 16 dieną surengtoje diskusijoje pirmosios lietuviškos diplomatinės žinybos įkūrimo 220 metų sukakties proga užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažymėjo, kad Lietuvoje jau nuo seno buvo ugdomi aukščiausios klasės diplomatijos profesionalai, o 1791 m. birželio 19-oji yra modernios užsienio reikalų ministerijos įkūrimo diena.

Jis prisiminė pirmuoju „užsienio reikalų antspaudo ministru“ paskirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovą – Joachimą Liutaurą Chreptavičių, kuris taip pat buvo paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu.

Per neilgą savo kadenciją (iki 1792 m. lapkričio) J.Chreptavičius surinko ministerijos darbuotojus, rūpinosi jos finansais ir pasiuntinybių veikla. Tačiau didžiausiu iššūkiu jam ir naujai įkurtai ministerijai buvo kaimynų bandymai sunaikinti Abiejų Tautų Respublikos valstybingumą.

J.Chreptavičius taip pat buvo žymus fundatorius. Jis savo aktyvia veikla švietimo srityje prisidėjo prie to, kad šiandien Vilnius yra vadinamas Šiaurės Atėnais.

A.Ažubalis pažymėjo, kad šiandien apie minėtuosius laikus lietuviškai prabyla ir patys įvykių amžininkai – neseniai lietuvių kalba pasirodė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomato ir vieno iš 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadovų Mykolo Kleopo Oginskio atsiminimai.

„Mane sužavėjo šio įvairiapusiško žmogaus karjeros patirtis, jo aprašyti įspūdžiai apie tiesioginius priėmimus ir ryšius su tokiomis istorinėmis garsenybėmis kaip Viljamu Pitu jaunesniuoju, Napoleonu Bonapartu ir Aleksandru I-uoju“, – kalbėjo A.Ažubalis.

Anot jo, XVIII a. pabaiga valstybei buvo kupina iššūkių, jos laukė tragiškas likimas, o per ateinančius du šimtmečius daug kas keitėsi, kaip keitėsi ir pati Lietuvos valstybės samprata, nuo tvirtos unijos su Lenkija iki dviejų savarankiškų nepriklausomų valstybių.

Ministras ragino nebijoti prisiminti istorinį paveldą ir pažvelgti į jį iš naujo laikmečio perspektyvos.

Jo nuomone, skirtingi laikmečiai ir skirtingos valstybinės raidos epochos nuo Gedimino laiškų iki Stasio Lozoraičio veiklos išeivijoje kartu sudaro bendrą ir įvairiaspalvį Lietuvos diplomatijos istorijos audinį, kurį puoselėdami tampame stipresni, todėl privalu visa tai prisiminti ir branginti.

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Užsienio reikalų ministerijos bendruomenė ir toliau dirba tam, kad mūsų valstybė turėtų regėjimą, klausą ir balsą. Mes turime ką prisiminti. Semdamiesi išminties iš savo istorinės patirties ir ilgaamžės diplomatijos tradicijos, žinome, kur žiūrėti, atsirenkame, ko klausytis, ir turime, ką pasakyti“, – sakė A.Ažubalis.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai, diplomatai, politologai, analitikai ir žurnalistai.

Šiais metais Lietuva ir Lenkija taip pat minėjo bendros 1791 metų Gegužės 3 dienos konstitucijos, kuri buvo pirmoji Europoje, 220 metų sukaktį.