Naujienos

Didžiausiu užsienio politikos pasiekimu 2007 m. mūsų šalies diplomatai įvardija sustiprėjusį Lietuvos tarptautinį vaidmenį  – tarp Europos Sąjungos naujųjų narių Lietuva yra viena aktyviausių valstybių. Tą rodo ir Lietuvos  prezidentui Valdui Adamkui suteiktas Europos metų žmogaus titulas.

„Užsienio politika yra tik įrankis siekti Lietuvos nacionalinių tikslų, žmonių gerovės. Svarbiausia, kad pati Lietuva žinotų, ko ji nori politikoje, versle, kultūroje. Sėkminga diplomatija įmanoma tik tada, kai dėl svarbiausių siekių, strateginių projektų sutaria Prezidentas, Vyriausybė ir pagrindinės parlamentinės partijos, kai tuos tikslus remia piliečių visuomenės dauguma“,  - pabrėžia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Pasak ministro, užsienio politikos įdirbio vaisai subręsta ne per vienerius metus. „Pasinaudodami savo narystės ES ir NATO patirtimi, tęsdami Rytų kaimynystės politiką, plėtodami bendradarbiavimo projektus, turime atkakliai siekti konkrečių rezultatų. Ir niekada nenuleisti rankų, nes diplomatija – didelės kantrybės ir atkaklumo reikalaujantis darbas“,  - sako Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Naujokė įveikė derybų slenksčius  

Daugeliui ES senbuvių buvo didelis netikėtumas, kad Lietuva pasirodė esanti aktyvesnė net už kaimyninę Lenkiją, iš kurios tikėtasi labai daug. Žinoma,  ne vienas svarbus darbas buvo nuveiktas kartu su lenkais. Vienas didžiausių 2007 m. laimėjimų – Lisabonos sutartis. Lemiamu metu deryboms tarpininkavo prezidentas V. Adamkus.

Lietuva kartu su Lenkija  ES šalims senbuvėms pademonstravo, kad naujosios Europos Sąjungos narės nėra tylios naujokės, - savi interesai buvo ginami iki galo. Kaimynai lenkai nesutiko su pasiūlyta balsavimo sistema, norėjo, kad ji būtų lankstesnė, ir lietuviai  juos palaikė.

Pasak URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio,  Lietuvos nuopelnas buvo tas, kad būtent mūsų šalis sugebėjo įsiklausyti į abiejų pusių argumentus ir padėjo pasiekti rezultatą. “Baigėse 8 – 9 metus trukusios varginančios derybos, kurios neleido sutelkti dėmesio į konkrečius darbus ir problemų sprendimą. Jei derybos dėl Lisabonos sutarties būtų nepavykusios ir šįkart, ES galėjo priartėti prie pavojingos ribos, kai šalys senbuvės būtų pareiškusios, jog Europos Sąjungos plėtra šią organizaciją pavertė neveiksnia. Tad mes išsklaidėme visus nuogąstavimus ir įrodėmė, kad būtent naujokų dėka ES gali sėkmingai veikti”, - tikina Ž. Pavilionis.

Lietuva – Šengeno erdvėje

Gruodžio 21-ąją devynios naujosios ES šalys sėkmingai prisijungs prie Šengeno erdvės ir pagaliau nebeliko ribos tarp senųjų bei naujųjų Europos valstybių. Tačiau prieš metus Šengeno plėtra susidūrė su esminiais sunkumais, dėl kurių šis procesas galėjo būti atidėtas: buvo laiku nepasirengta įdiegti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos SIS II. Būtent tada Lietuvos diplomatų pastangomis, suvienijus visas naująsias ES šalis ir įtikinus Europos Komisiją, buvo pasirinktas ir pritaikytas portugališkas pereinamasis informacinės sistemos variantas "SISone4ALL". Susitikimas, per kurį Šengeno plėtra buvo palaiminta, įvyko Vilniuje.

Bendra energetikos politika

2007 m. Lietuvai ir Lenkijai pavyko pasiekti didelių pasiekimų dėl bendros ES  energetinės politikos formavimo. Diplomatai pripažįsta, jog prie  to netiesiogiai prisidėjo ir Rusija, kurios energetinis šantažas privertė Europos valstybes pakeisti požiūrį. “Dar iki pavasarį vykusio ES Tarybos susitikimo vyravo nuomonė, jog energetikos klausimais su Rusija geriau kalbėti dvišaliu lygiu. Sąlygas prabilti apie bendrą ES energetikos politiką padiktavo pati Rusija,  žiemą priversdama įvairias Europos žemyno dalis pajusti “rusišką šaltuką”. Ir bene didžiausia staigmena, kad Europos Sąjungos energetikos politikos formavimo reikalingumas buvo patvirtintas pirmininkaujant Vokietijai“, - pasakoja  Ž. Pavilionis.

Tęsdamos šį darbą Lietuva ir Lenkija energetikos klausimą iškėlė ir Lisabonos sutartyje – nuo šiol “tik politika” įgavo ir teisinį pagrindą, atsirado energetinio solidarumo sąvoka, būtinybė padėti vieni kitiems ištikus krizei. Europos Komisija šiuo pagrindu gali leisti teisės aktus, atskiras programas ir bet kuri ES šalis, panorėjusi pasipriešinti bendrai energetikos politikai, neišvengiamai susidurs su pirminės ES teisės viršenybe.

Dialogas  su Baltarusija

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat–Kelpša įsitikinęs, kad pavyko bandymas atkurti dialogą su Baltarusijos institucijomis. 2007 m. pradžioje, kai kilo energetinis konfliktas tarp Rusijos ir Baltarusijos, Lietuva pasiūlė baltarusiams naftos importui pasinaudoti Klaipėdos jūros uostu.

 Gegužę abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl laivybos Nemunu. Tai leidžia atnaujinti susisiekimą upe tarp Gardino ir Druskininkų. Taip pat galutinai baigti  Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos demarkavimo darbai. Tai istorinis įvykis, nes valstybių siena,  nepaisant senos kaimynystės, atsirado tik 1991 metais.

“Tai,, kad mes sugebėjome sieną nubrėžti be didesnių ginčų ir konfliktų, rodo mūsų brandumą ir nusiteikimą palaikyti gerą kaimynystę. Tai pasakytina ir apie ekonominius santykius: šiais metais Lietuvos ir Baltarusijos prekyba sudarė apie 1 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsitraukiame nuo savo pozicijų, kad mums nebe svarbūs vertybių klausimai. Mes teisiog mėginome rasti naują susikalbėjimo būdą, kuris leistų spręsti realius dvišalių santykių klausimus”, - sako L.Talat–Kelpša.

Rytų kaimynystės politika

Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika pradėta formuoti dar 2002 m. Tačiau pernai birželį per ES Tarybos susitikimą Lietuvos diplomatai, padedant Lenkijai, po ilgų debatų su visomis organizacijos šalimis narėmis įtvirtino efektyvesnę naujo modelio Rytų kaimynystės politikos doktriną. ES Rytų kaimynystės politika  byloja apie laisvąją prekybą, vizų režimo palengvinimą, įvairių kapitalo apribojimų sumažinimą, paslaugų, transporto, energetikos tinklų palaipsnį sujungimą.

Pernai Lietuva pirmininkavo Gruzijos draugų grupei – ES šalių klubui, susikūrusiam  šiai šaliai ir jos eurointegraciniams siekiams paremti. Rugsėjį Vilniuje vyko neformalus aštuonių valstybių ministrų lygio susitikimas. “Šioje konferencijoje buvo priimti du konkretūs veiksmų planai,  padedant Gruzijai plėtoti santykius ir su Europos Sąjunga, ir su NATO”, - sako L.Talat-Kelpša.

Lietuva „sugrįžo“ ir į Vidurinę Aziją, nes iki šiol mūsų santykiai su šio regiono valstybėmis, gal išskyrus Kazachstaną, buvo apmirę. Lietuvos užsienio reikalų ministras, kiti URM pareigūnai kartu su mūsų verslininkais aplankė  visas Vidurinės Azijos šalis. Su Kirgizija ir Tadžikistanu parafuotos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

2011 m. – pirmininkausime ESBO

2007 m. Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti kompromisą tarp 56 valstybių dėl pirmininkavimo ESBO eiliškumo ir patvirtinti, kad 2010 m. šiai organizacijai pirmininkautų strategiškai svarbus Kazachstanas. O Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkausianti ESBO.

“Šiuo susitarimu dėl ESBO mes išlaikėme Kazachstaną atviru europietiškiems standartams bei principams. Ši šalis įsipareigojo vykdyti svarbias reformas ir, svarbiausia, negriauti ESBO kaip organizacijos. Žinoma, kai kurios šalys šio susitarimo nenorėjo, siekė, kad Vakarai Kazachstaną nuviltų, tačiau taip neatsitiko. Šiandien ESBO yra labai svarbi,  nes rūpinasi  demokratinėmis vertybėmis, rinkimų standartais, žmogaus teisėmis bei laisvėmis ir saugumo užtikrinimu”, - sako  Ž. Pavilionis.

Galim padėti kitiems 

2004 m. įstojusi į ES, Lietuva iš paramos gavėjos tapo valstybe donore ir įsipareigojo iki 2010 m. vystomajam bendradarbiavimui skirti 0,17 proc. nuo BVP, arba apie 200 mln. litų. 2007 m. Lietuva įgyvendino 80 projektų.

Praėjusiais metais Lietuva vystomajam bedradarbiavimui skyrė 9 mln. litų ir jie buvo paskirstyti Afganistane bei Rytų Europos valstybėse.  Afganistano Goro provincijoje  nuo šiol ne tik ėmėmės išlaikyti kariškius, bet ir įgyvendinti konkrečius projektus. Lietuvos paramos dėka Gore buvo paskiepyta apie 20 tūkstančių vaikų, atidaryta keliolika pradinių mokyklų, investuojama į policijos nuovadų atkūrimą.

Žinoma, didelių ilgalaikų projektų Afganistane įgyvendinimui vien Lietuvos skiriamų lešų nepakanka, tačiau mūsų šalis aktyviai veikia, kad, tarkim, rekonstruojant kelius ar statant elektrinesi būtų pritraukta daugiau  rėmėjų.

Aušra Radzevičiūtė