Naujienos

Rugsėjo 23 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltijos valstybių vardu pasisakė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje dėl Ukrainos. Ministras savo pasisakyme pareiškė, kad Rusija toliau eskaluoja karinius veiksmus prieš Ukrainą, o karo pasekmės jaučiamos ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje bei už jos ribų.

„Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų, Rusija nerodo valios atsisakyti karo. Intensyvėja išpuoliai prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą, o didžiausią kainą ir toliau moka civiliai“, – sakė K. Budrys.

Ministras atkreipė dėmesį, kad, JT žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei per visus 2025 metus.

Baltijos valstybių vardu ministras pasmerkė ir Rusijos veiksmus už Ukrainos ribų – bepiločių orlaivių įskridimus, sabotažą, padegimus ir dezinformaciją.

„Negalime likti tyliais stebėtojais. Mūsų tautos pernelyg gerai prisimena Rusijos okupacijas“, – pabrėžė jis.

Ministras akcentavo, kad Baltijos valstybės nepripažįsta ir nepripažins Rusijos organizuojamų vadinamųjų rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir jų rezultatų. Pasak jo, Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynimas yra neatsiejamas nuo tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų.

Baltijos valstybės taip pat parėmė pastangas siekti karo pabaigos ir paragino Rusiją atsakyti į Ukrainos pasirengimą aukščiausio lygio deryboms. Pareiškime pabrėžta, kad taikos procesas turi užtikrinti karo belaisvių ir neteisėtai sulaikytų asmenų grąžinimą, saugų civilių, ypač vaikų, sugrįžimą bei atsakomybę už agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Baltijos valstybės išlieka tvirtai įsipareigojusios teisingai ir ilgalaikei taikai bei Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – pabrėžė K. Budrys.