Naujienos

Birželio 4 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann ir Užsienio reikalų komiteto (AFET) pirmininku Davidu McAllisteriu.

Susitikimuose su EP atstovais aptarta regiono saugumo situacija, Rusijos agresija prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės, taip pat paramos Ukrainai ir jos narystės ES klausimai.

Ministras pabrėžė, kad pastarieji Baltijos šalių oro erdvės pažeidimai dronais iš Rusijos arba Baltarusijos yra tiesioginė grėsmė ES išorės sienos saugumui. Tai, pasak K. Budrio, platesnės Rusijos strategijos dalis, kuria siekiama daryti karinį spaudimą, kurstyti baimę bei paniką ir priešiška dezinformacijos kampanija destabilizuoti demokratines visuomenes.

„Šiandienos saugumo iššūkiai rodo, kad Rusijos veiksmai – nuo karo Ukrainoje iki hibridinių atakų ir dezinformacijos – yra nuosekli strategija silpninti Europą. Maskvos planas – kelti chaosą, o mūsų atsakas turi būti vienybė ir galia. Privalome stiprinti Rytinio flango saugumą, didinti paramą Ukrainai ir neleisti agresoriui primesti mums savo sąlygų ir naratyvų“, – sakė K. Budrys.

Ministras paragino stiprinti NATO ir ES atsaką į hibridines grėsmes – įgyvendinti Rytinio flango stebėsenos iniciatyvą, plėsti oro gynybos pajėgumus, stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir kovos su bepiločiais sprendimus. Lietuva jau investuoja į šias sritis, gerina institucijų koordinavimą ir didina pasirengimą reaguoti į oro grėsmes.

Pasak K. Budrio, Europos solidarumas su pafrontės valstybėmis, kovos su Kremliaus dezinformacija stiprinimas ir nuoseklus spaudimo didinimas Rusijai diplomatinėmis, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis, kartu užtikrinant tvarią paramą Ukrainai, yra būtini siekiant ilgalaikio saugumo ir stabilumo Europoje.

Aptariant siekį nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sėsti prie derybų stalo ministras pabrėžė, kad Europa turi veikti atsakingai ir principingai: bet kokie kontaktai negali legitimizuoti agresijos ar atverti kelio „įprastam bendradarbiavimui“. Esminis tikslas išlieka nepakitęs – stiprinti Ukrainą, siekti teisingos ir tvarios taikos bei kurti Europos saugumą, paremtą atgrasymu, realiais pajėgumais ir tvirtu transatlantiniu ryšiu.