Naujienos

Spalio 15 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys  sakė pagrindinę kalbą  ir dalyvavo apskrito stalo diskusijoje „Mažos valstybės ir saugumo partnerystės“. Diskusiją, kurioje keltas klausimas apie mažų valstybių vaidmenį tarptautinėje erdvėje ir gebėjimą derinti savo saugumo interesus, surengė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog Lietuva sėkmingai derina dvi kertines mažųjų valstybių veikimo užsienio politikos lauke kryptis. Viena jų paremta tvirtų sąjungų kūrimu ir saugumo garantijų stiprinimu, nuosekliai plėtojant partnerystę su JAV, Vokietija ir kitais NATO sąjungininkais. Antroji – remiasi aktyvia veikla tarptautinėse organizacijose ir gebėjimu ne tik prisitaikyti prie tarptautinės darbotvarkės, bet ir ją formuoti.

„Lietuvos patirtis rodo, kad valstybės įtaką lemia ne jos dydis, o gebėjimas kurti tvirtas sąjungas ir veikti principingai tarptautinėje arenoje. Remdamiesi stipria partneryste su JAV, Vokietija ir kitais sąjungininkais bei aktyvia veikla Jungtinėse Tautose, Europos Taryboje, ES bei NATO šiandien ne tik stipriname savo saugumą, bet ir prisidedame prie sprendimų, formuojančių Europos ir pasaulio ateitį – nuo energetikos ir sankcijų politikos Rusijai ir Baltarusijai iki dirbtinio intelekto reguliavimo bei žmogaus teisių apsaugos“, – sakė K. Budrys.

Kaip tokios lyderystės rezultatą, Lietuvos diplomatijos vadovas paminėjo šią savaitę ES priimtą iki šiol plačiausią sankcijų paketą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui, kurio tikslas stabdyti Kremliaus karo mašiną.

Tačiau ministras pabrėžė, jog tarptautinė aplinka tampa vis sudėtingesnė. Mažėja tarptautinių taisyklių stabilumas, daugėja geopolitinio neapibrėžtumo, o tradicinės institucijos susiduria su reformų poreikiu.

Šis tarptautinės sistemos neapibrėžtumas, K. Budrio teigimu,  reikalauja ne alternatyvų, o papildomų veikimo būdų: telkti regionines koalicijas, investuoti į strategiškai svarbias technologijas ir stiprinti diplomatinių ryšių tinklą visuose valdysenos lygmenyse.

Pasak užsienio reikalų ministro, ilgalaikis saugumas grindžiamas ne vien išorinėmis garantijomis, bet ir valstybės gebėjimu pačiai būti stipria, atsparia bei reikalinga savo partneriams. Todėl investicijos į gynybą, ekonomiką, technologijas ir visuomenės atsparumą yra neatsiejama šiuolaikinės mažos valstybės strategijos dalis.

„Mažos valstybės nėra pasmerktos taikstytis su aplinkybėmis. Jos gali formuoti savo saugumo ir gerovės ateitį, jei nuosekliai stiprina sąjungas, plečia įtakos tinklą ir ryžtingai investuoja į savo gebėjimus. Šiandien svarbiausia ne valstybės dydis, o jos strateginis mąstymas, atkaklumas ir gebėjimas veikti kūrybiškai“, – sakė K. Budrys.