Naujienos

Savo kalboje ministras pabrėžė, kad kalbėdami apie mūsų regionų – Europos ir Levanto – saugumą, turime jį vertinti iš trijų tarpusavyje susijusių perspektyvų: kaip nedalomą, vienas kitą papildantį ir grindžiamą praktiniu bendradarbiavimu.

 

Ministro teigimu, įvykiai Europoje ne tik daro įtaką Levantui – jie jį tiesiogiai veikia, ir atvirkščiai. „2022 m. antroje pusėje Iranui pradėjus tiekti Rusijai karinius dronus ir instruktorius, pasikeitė karo Ukrainoje dinamika. Šiandien Rusija tapo svarbiu Irano dronų gamybos centru. Lietuvos veiksmai stiprinant saugumą Europoje prisideda prie saugumo Levante, o Izraelio veiksmai Levante stiprina saugumą Europoje“, – kalbėjo ministras.

 

K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Rusija atsilygina Iranui, teikdama žvalgybos pagalbą, blokuodama bandymus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje spręsti jo branduolinės programos klausimą, keliantį grėsmę kitoms valstybėms, visų pirma Izraeliui.

 

Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į Lietuvos pastangas Europos Sąjungoje, siekiant riboti Irano karinius pajėgumus, įskaitant iniciatyvas dėl sankcijų ir eksporto kontrolės. Kartu ministras pažymėjo Izraelio indėlį mažinant Irano dronų pajėgumus bei Ukrainos sukauptą patirtį, kuria dalijamasi su Europos valstybėmis kovojant su Irano ir Rusijos bepiločiais.

 

„Nors mūsų regionų prioritetai ne visada sutampa, galime kurti tarpusavio supratimą, remdamiesi bendromis vertybėmis ir praktiniu bendradarbiavimu“, – kalbėjo ministras.

 

Pasak K. Budrio, Lietuva ir Izraelis yra sėkmingos partnerystės pavyzdys – šalys plėtoja abipusiai naudingą politinį dialogą ir karinės pramonės bendradarbiavimą. „Lietuva įsigydama Izraelio gynybos technologijas stiprina savo karinius pajėgumus, o Izraelis plečia eksporto galimybes, partnerystes ir stiprina savo gynybos sektoriaus atsparumą“, – teigė K. Budrys.

 

Ministras taip pat susitiko su universiteto vadovybe ir aptarė akademinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio aukštojo mokslo įstaigų.