Naujienos

Liepos 7 d. laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Kęstutis Budrys Ankaroje dalyvavo NATO–Ukrainos Tarybos užsienio reikalų ministrų darbo vakarienėje. Susitikime, į kurį atvyko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, aptartas paramos Ukrainai stiprinimas, tolesnis spaudimas Rusijai bei ilgalaikės saugumo garantijos Ukrainai.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad pastarųjų mėnesių Ukrainos pasiekimai mūšio lauke rodo, jog nuosekli Vakarų parama duoda rezultatų.

„Sveikiname Ukrainą pakeitus situacijos dinamiką mūšio lauke. Mūsų užduotis šiandien – suteikti visą reikalingą paramą, kad šis momentas būtų išnaudotas priverčiant Rusiją nutraukti agresiją ir sėsti prie derybų stalo. Ukraina kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už visos euroatlantinės erdvės saugumą“, – sakė K. Budrys.

Ministras akcentavo, kad tai karas, kuriame Kremlius tikisi išvarginti tiek Ukrainą, tiek ją remiančias valstybes. Todėl sąjungininkų parama turi būti ne tik tęstinė, bet ir paskirstyta teisingiau.

„Turime įrodyti Putinui, kad jo skaičiavimai klaidingi. Ukrainos saugumas yra mūsų saugumas. Todėl kviečiu visas NATO valstybes prisiimti didesnę atsakomybės dalį ir užtikrinti sąžiningesnį naštos pasidalijimą remiant Ukrainą“, – teigė K. Budrys.

Jis priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi iki mažiausiai 2034 metų Ukrainai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto bei reikšmingai didina indėlį į Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimo iniciatyvas.

K. Budrys taip pat paragino užtikrinti kuo spartesnį Europos Sąjungos paramos priemonių panaudojimą Ukrainos reikmėms bei toliau ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

„Turime operatyviai panaudoti visas turimas paramos priemones ir nepamiršti įšaldyto Rusijos turto. Rusija privalo prisidėti prie jos sukeltos žalos atlyginimo“, – pažymėjo ministras.

Atsižvelgdamas į artėjantį šildymo sezoną, K. Budrys taip pat paragino daugiau dėmesio skirti Ukrainos energetinės ir kitos kritinės infrastruktūros apsaugai.

Kalbėdamas apie spaudimą Rusijai, ministras pabrėžė, kad sąjungininkai neturi silpninti sankcijų režimo ar grįžti prie santykių normalizavimo diskusijų, kol Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą.

„Raginimai atnaujinti dialogą su Rusija šiuo metu yra nepagrįsti ir kontrproduktyvūs. Kol Rusija neatsisako agresijos ir nesiima konkrečių žingsnių, siekiant visapusiškų paliaubų, kalbos apie santykių normalizavimą neturi jokio realaus pagrindo“, – teigė K. Budrys.

Ministras pabrėžė, jog sankcijų Rusijai stiprinimas pirmiausia turi būti nutaikytas į jos pajamų, gaunamų iš energetikos sektoriaus, sumažinimą, šešėlinio laivyno veiklą ir užkertant kelią sankcijoms apeiti.

Susitikime daug dėmesio skirta Ukrainos ilgalaikėms saugumo garantijoms ir euroatlantinės integracijos perspektyvai. K. Budrys pabrėžė, kad Ukraina jau įrodė esanti reikšminga euroatlantinio saugumo stiprintoja.

„Ukraina ne kartą įrodė, kad yra ne tik saugumo gavėja, bet ir saugumo kūrėja. Turime stiprinti NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą saugumo, gynybos ir gynybos pramonės srityse, perimti Ukrainos kovinę patirtį ir greičiau integruoti Ukrainą į transatlantinę gynybos ekosistemą“, – sakė ministras.

Pasak K. Budrio, ateityje patikimiausia Ukrainos saugumo garantija išlieka jos euroatlantinė integracija.

„Esame stipresni kartu su Ukraina. Todėl neturime pamesti strateginio tikslo iš akių – patikimiausia ir tvariausia Ukrainos saugumo garantija yra jos narystė euroatlantinėje bendruomenėje“, – pabrėžė K. Budrys.

Nuotraukos: NATO.