ŽIRGUS RUOŠIA ŽYGIUI ("Lietuvos rytas", 2010 m. rugpjūčio 6 d.)
Vilniaus žirgyne penkiolika žemaitukų veislės arklių kasdien po keturias valandas suka ratus po maniežą ir aplinkinius laukus. Rugsėjo pradžioje jais raiteliai leisis į žygį, pavadintą „2000 km istorijos”.
Grupė raitelių iš Lietuvos po 600 metų ryžosi pakartoti garsųjį Vytauto Didžiojo žygį. Rugsėjo 8-ąją jie pajudės iš Trakų ir, per 40 dienų įveikę du tūkstančius kilometrų buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorija, pasieks Ukrainos miestelį Očakivą.
Pakeliui raiteliai ir kartu su jais visureigiais vyksiantys ekspedicijos dalyviai aplankys svarbiausias LDK vietas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje reportažas: 10 raitelių, 40 dienų ir 2000 kilometrų – iki pat Juodosios jūros.
Pažvelgs nauju žvilgsniu
„Norime paneigti mitą, kad Vytautas žirgus girdė Juodojoje jūroje”, – vakar per žygio pristatymą ištarė raitelis Vaidotas Digaitis.
Išvydęs nustebusius pašnekovų veidus vyras nusijuokė ir pridūrė: „Jis juos ten tik maudė. Juk negalėjo būti toks beširdis, kad girdytų sūriu vandeniu”.
Žygio dalyviai ne tik griaus mitus, bet ir mėgins nauju žvilgsniu pažvelgti į LDK paveldą, pristatyti LDK istoriją taip, kaip mes ją matome, kaip suprantame dabar.
Žemaitukai – ištvermingi
Žygyje planuojama joti 10 žemaitukų veislės žirgų, dar 5 ketinama imti kaip pamainą.
„Jei nebūtų buvę žemaituko – karo žirgo – gal nebūtų buvę ir LDK”, – svarstė Vilniaus žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas.
Jo teigimu, ši veislė tokia tobula, kad žemaitukais galėjai bet kur nujoti. Ar šalta, ar karšta, ar tvirta žemė po kojomis, ar pelkė, jiems nė motais – prisitaikę prie bet kokių sąlygų. Be to, ir jų charakteris kietas – užsispyrę, atkaklūs, protingi.
Eržilus teko iškastruoti
Per dieną žirgais planuojama nujoti ne daugiau kaip 50 kilometrų. Žirgyno darbuotojai tam juos jau dabar rengia – po kelias valandas vedžioja, jodinėja.
Senovėje žemaitukai buvo taip prisitaikę prie tolimų žygių, kad jų net nereikėjo kaustyti. Dabartinių kanopos nebe tokios atsparios, tad juos teks „apauti”.
„Jei pakaustysime paprastomis pasagomis, po kelių dienų žygio žvyrkeliais pasagos nudils ir žygeiviams bus papildomų rūpesčių. Mes suradome naują kaustymo būdą – pasagas įmontuosime į pačią kanopą”, – džiaugėsi S.Svetlauskas.
Mažiau džiaugsmo jam teikė kita žirgų ruošimo žygiui procedūra – eržilus reikėjo iškastruoti. Mat žemaitukai, jei tik užuodžia kumelę, puola vienas kitą kaip žvėrys. Kadangi žygiui rengiamos ir kelios kumelės, eržilus teko paaukoti.
„Padarėm bėdą, bet kitaip raiteliai nebūtų nujoję”, – skėstelėjo rankomis S.Svetlauskas.
Milda AUGULYTĖ, LR korespondentė