Naujienos

Tūkstančiai žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios, sprogimai atominės elektrinės reaktoriuose - tokios sukrečiančios žinios iš Japonijos plaukia į Lietuvą. Jas ir informaciją apie Japonijoje esančius Lietuvos piliečius Užsienio reikalų ministerijai perduoda šilutiškė Lietuvos ambasados Tokijuje atašė Jolanta VITKAUSKAITĖ, dabar tapusi tiesiogine tarpininke tarp Lietuvos ir Japonijos.

Penktadienį ne tik Japoniją, bet ir visą pasaulį sudrebino didžiausias Japonijos istorijoje žemės drebėjimas, po kurio sekė ištisus pakrantės miestus nušlavęs cunamis.

Telefono ryšys Japonijoje šiuo metu yra labai apribotas, tačiau „Šilutės naujienoms” pavyko susisiekti su Jolanta ir išgirsti jos pasakojimą. „Tikiuosi, kad tai bus paskutinės blogos žinios, kurias girdite iš Japonijos”, - telefonu sakė mergina.

Specialūs žemės drebėjimo paketai

Užsienio reikalų ministerijoje dirbanti šilutiškė J.Vitkauskaitė yra Vydūno gimnazijos absolventė. M.Romerio universitete įgijo tarptautinės teisės magistro laipsnį. Baigusi studijas laimėjo konkursą į diplomatinę tarnybą URM. Japonijos sostinėje Tokijuje ji dirba ir gyvena jau trečius metus.

Jūratės tėvas Vytautas Stasys Vitkauskas pasakoja, kad šeštadienį išgirdę pirmąsias siaubą keliančias naujienas iš Japonijos su dukra ilgai negalėjo susisiekti - pirmąją žinutę ji atsiuntė tik po 5 valandų. Per tą laiką tėvai su didžiuliu nerimu stebėjo vis besikeičiančią informaciją CNN ir BBC.

J.Vitkauskaitė ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis yra tik du lietuvių diplomatai Tekančios saulės šalyje. Jie nuolat budi, stebi situaciją šalyje, renka informaciją apie Lietuvos piliečius. Jau susisiekta su dauguma Japonijoje gyvenančių lietuvių, atsiradus būtinybei gali būti organizuojama konsulinė pagalba. „Praktiškai tris dienas neišeinu iš ambasados”, - intensyvų darbo krūvį apibūdina mergina. Lietuvos ambasadoje organizuojamas nuolatinis budėjimas.

Pasak Jolantos, Japonija - specifinė šalis, ją nuolat krečia nedideli drebėjimai, ir darbe, ir mokyklose reguliariai vykdomi specialūs mokymai, kaip elgtis žemės drebėjimo atveju. Šalyje beveik kas savaitę dreba žemė, tik požeminiai smūgiai paprastai būna tokie silpni, kad žmogus jų net nejunta.

Specialius žemės drebėjimo paketus turi kiekvienas japonas - tai radijo imtuvai, švilpukai, prožektoriai, kad prireikus galėtum rasti kelią iš griuvėsių, maistas.

Nors šalies sostinė nuo savaitgalio žemės drebėjimo epicentro yra apie 400 km, smūgiai sudrebino ir Tokiją. Kovo 11-ąją J.Vitkauskaitei, kaip ir visiems lietuviams, buvo nedarbo diena. Kai Šiaurės Japoniją supurtė 9 balų žemės drebėjimas, ji vaikštinėjo mieste. „Išsigandau, kaip ir aplinkiniai. Gatvėje siūbavo dangoraižiai, jausmas tikrai nemalonus”, - savo įspūdžius prisimena ji.

Didžiausias nerimas - atominės elektrinės

Gyventojai iš namų masiškai išbėgo į gatves, tačiau panikos nebuvo, daugelis dėvėjo šalmus. Sutriko telekomunikacijų linijos, nebeveikė ne tik telefonai, bet ir metro - svarbiausia 13 mln. Tokijo gyventojų susisiekimo priemonė. Kai kurie žmonės namo sugrįžti pėsčiomis turėjo 20-30 km. Pagal nurodymus, ištikus nelaimei ambasados darbuotojai turi kuo skubiau vykti į darbą. J.Vitkauskaitei nusigauti į ambasadą prireikė poros valandų.

Pakeliui Jolanta visą laiką bandė susisiekti su vyru, kankino nežinomybė ir baimė, ar jis nenukentėjo. Pora gyvena 13-ajame dangoraižio aukšte, vyras tuo metu buvo namuose, o pajutęs smūgius bandė išeiti iš pastato - bėgo laiptais, nes esant žemės drebėjimui liftu naudotis negalima.

Pasak Jolantos, pasaulio žiniasklaida sukrečiančių pranešimų apie Japoniją neišpučia, tik kartais sudaro įspūdį, kad nusiaubta visa šalis, o griuvėsiai - visur. Taip iš tikrųjų nėra, labiausiai nukentėjo rytinės pakrantės.

Vos pusvalandis po žemės drebėjimo, 10 metrų cunamio banga užliejo pakrantės miestelius. „Faktai ir tie siaubingi vaizdai, matomi nuotraukose, pasako daugiau už emocingus pranešimus. Kas valandą vis atsiranda naujos informacijos, visi sunerimę, o žinios apie žuvusius paliečia daug šeimų”, - kalbėjo J.Vitkauskaitė.

Japonų žiniasklaidos informacija ramesnė, tačiau pasigendama tikslesnių žinių, kurie regionai nukentėjo labiausiai. Tai apsunkina artimųjų paieškas, nes daugelis japonų turi artimųjų cunamio nusiaubtoje šalies dalyje. Dabar didžiausią nerimą kelia Fukušima atominėse elektrinėse įvykę sprogimai, baiminamasi radiacijos pavojaus. Vyksta evakavimo darbai, ieškoma nukentėjusiųjų, sužeistųjų.

J.Vitkauskaitė sakė, jog kol kas nežinoma, ar Japonijos šiaurės vakaruose esančio ugnikalnio aktyvumą paskatino žemės drebėjimas, tačiau anksčiau ramybės būsenos vulkanas sekmadienį po pietų pabudo.

Iššluotos maisto prekių parduotuvės

J.Vitkauskaitė pasakoja, kad šiuo metu iššluotos maisto prekių parduotuvės, žmonės perka prožektorius, baterijas, nes įvairiuose pastatuose kas kažkiek laiko bus nutraukiamas elektros tiekimas, kad būtų galima jos papildomai tiekti į pramonės gamyklas. Buvo pabrėžta, kad reikia stengtis naudoti kuo mažiau virtuvės ir kitų buitinių priemonių, maisto gaminimui, šildymui ir kitai veiklai.

„Žmonės reaguoja skirtingai, mes jodo tablečių neįsigijome”, - pasigirdusią informaciją, kad, besibaimindami radiacijos, japonai masiškai perka ir jodą, komentavo Jolanta. Nors vis dar jaučiami stiprūs požeminiai smūgiai, kai kurie miestų rajonai atskirti - nutrūkęs elektros, dujų tiekimas, sugriauti keliai, paprasti japonai stengiasi sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Simona PUŽAITĖ