Naujienos

Ką daryti, kad kuo mažiau užsieniečių manytų, jog Lietuva – Rusijos provincija, Lenkijos dalis arba viena valstybė su Latvija ir Estija? Projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rengėjai vykdo Ambasadorių programą. Jos dalyviai – žinomi Lietuvos žmonės – bando būti įvairiausių mitų apie mūsų šalį griovėjais.

Prieš tai programos rengėjai nutarė išsiaiškinti, kokie mitai apie Lietuvą patys populiariausi. Internete kiekvienas gali paskelbti absurdiškas žinias, kurias girdėjo apie mūsų šalį užsienyje.

Šaltis ir skurdas

Paaiškėjo, jog populiariausias mitas apie Lietuvą – esą ji yra Rusijos arba Lenkijos dalis.

Plačiai paplitęs mitas, kad lietuviai kalba rusiškai, kenčia labai šaltas žiemas ir geria daug degtinės.

Apie kriminalinius lietuvių padarytus nusikaltimus girdėję kitų šalių gyventojai įsitikinę, kad jie yra agresyvūs, vagys ir šaudo į praeivius. Neva keletas Vilniuje vaikštinėjusių juodaodžių buvo priversti dėvėti neperšaunamas liemenes.

Dar vienas populiarus mitas – Lietuva savo noru buvo įstojusi į Sovietų Sąjungą, o jai žlugus vis dar negali atsigauti šalies ekonomika.

Lenkai žino mažai

Amerikiečiai dažnai mano, kad Lietuva yra Afrikoje, arba laiko ją viena JAV valstijų. Gajus ir mitas, kad visos lietuvaitės – gražuolės geltonkasės.

Tuo tarpu apie lietuvių buities sąlygas sklando ir itin keistų gandų. Švedijoje, Airijoje ir Amerikoje tikima, kad lietuviai nemoka naudotis elektriniais virduliais ir kitais panašiais prietaisais.

Kai kurie europiečiai įsitikinę, kad Lietuva dar nėra tapusi Europos Sąjungos nare. Projekto rengėjus nustebino tai, kad apie mūsų šalį labai mažai žino artimiausi kaimynai – lenkai.

Valgo kiškio ausis

Akivaizdu, kad kai kuriuos mitus apie Lietuvą kuria neišprusę užsieniečiai. Jie kartais tiki, kad po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje nė vienas aplinkinių šalių (taip pat – ir Lietuvos) gyventojas nebesulaukia pensinio amžiaus.

Žinomas žurnalistas, rašytojas ir keliautojas Algimantas Čekuolis patvirtina, kad dauguma mitų kyla dėl menko užsieniečių išsilavinimo.

„Užsieniečiai išties mažai žino apie Lietuvą.

Pavyzdžiui, man yra tekę girdėti, kad nacionalinis lietuvių valgis yra kiškio ausys.

Kuo toliau valstybė nutolusi nuo Lietuvos, tuo blankesnis apie ją vaizdas. Suomiai, danai, švedai, baltarusiai žino apie Lietuvą kur kas daugiau negu toliau esančios šalys“, – samprotavo A.Čekuolis.

Pavyzdys – Suomija

Žmonių žinios apie pasaulį daug priklauso nuo šalyje esančios švietimo sistemos. A.Čekuolio įsitikinimu, Suomijos švietimo sistema – viena geriausių Europoje.

„Kiekvienas Lietuvos mokytojas turėtų nuvykti į Suomiją ir savo akimis pamatyti, kaip ten yra vedamos pamokos, – susižavėjęs kalbėjo žurnalistas ir keliautojas. – Šioje šalyje vaikas dar mokykloje pradeda studijuoti. Ten mokoma savarankiškai, plačiai ir kritiškai mąstyti, analizuoti.

Būtent šios mokykloje įgytos žinios vėliau buvo panaudotos statant laivus, kuriant „Nokia“ telefonus, kurių pasaulyje parduodama daugiausia“.

Akis temdo pavydas

A.Čekuolio nuomone, būtina formuoti teigiamą nuomonę apie save ir savo valstybę. „Didžiausia bėda yra ta, kad nesutampa mūsų pačių savęs vertinimas su užsienio gyventojų vertinimu.

Save mes laikome slunkiais, lėtapėdžiais, nors pasaulis mus pažįsta kaip itin veržlius ir darbščius, – tikino A.Čekuolis. – Kodėl taip prastai save vertiname? Pirmiausia todėl, kad veržlių, kūrybingų žmonių nemėgstame iš pavydo, stengiamės jų nepastebėti.

O lėtapėdžius pamatome sąmoningai. Mūsų dėmesį atkreipia tiktai prastai kiemą šluojantis ir prižiūrintis kiemsargis ar susivėlusi kasininkė“.