Naujienos

Lietuvos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija balandžio 8 d. Vilniuje aptarė „Globalios Lietuvos“ programą, pilietybės, archyvų išsaugojimo bei lietuvių kultūros sklaidos užsienyje klausimus. Komisijos darbe dalyvauja LR Vyriausybės nariai bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos paskirti atstovai.

Posėdžio metu daug dėmesio skirta „Globalios Lietuvos“ programai, kurios visas pavadinimas – „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 metų programa“. LR Vyriausybė šią programą patvirtino š. m. kovo 30 d. Jos sumanytojų tikslas – pasiekti, kad „lietuvis, kad ir kur jis gyventų, jaustųsi „Globalios Lietuvos“ dalimi ir dalyvautų valstybės gyvenime. (...) „Globali Lietuva“, tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri naudodama kūrybinį savo potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo“. Apibendrintais įvairių institucijų duomenimis, už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų, iš jų – apie 300 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

LR URM Užsienio lietuvių reikalų departamento vadovas A. Daunoravičius pristatė pagrindines programos kryptis. Kaip vieną iš svarbiausių įvardijo lietuvių tautinės mažumos teisių apsaugą kaimyninėse valstybėse. Direktorius pabrėžė, kad po ilgų diskusijų ir konsultacijų buvo parengtas ir patvirtintas galutinis programos variantas, o artimiausiu metu bus parengtas tarpinstitucinis 2012-2014 metų planas ir prasidės programos įgyvendinimas. Programos įgyvendinimą pavesta koordinuoti Užsienio reikalų ministerijai, o jos įgyvendinimo priežiūrą atliks Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija.

Kalbėdamas apie „Globalios Lietuvos“ programą, Ministras Pirmininkas teigė, jog šis užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą skatinantis dokumentas svarbus savo simboline reikšme. „Visuomenė emigraciją mato kaip katastrofą, tačiau tai – paviršutiniškas matymas. Turime suprasti, kad globalus pasaulis atneša ne tik iššūkius, bet ir galimybes. Lietuva neturi bijoti globalios konkurencijos“, – sakė Premjeras A. Kubilius.

PLB atstovai apgailestavo, kad kuriant „Globalios Lietuvos“ programą, kuri turėjo esmingai sustiprinti diasporos ryšius su Lietuva, buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuriame numatyti atvejai, kai bus atimama Lietuvos pilietybė prieš piliečio valią. Jų manymu, šitaip atsiranda daug prieštaravimų Lietuvos politikoje: viena vertus, bandoma stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuvos valstybe, kita vertus – daliai jų atimama Lietuvos pilietybė.

Neseniai priimtas LR pilietybės įstatymas naujosios emigracijos iš Lietuvos atstovams neleidžia turėti vienu metu Lietuvos ir kitos šalies pilietybės. Todėl kai kuriose šalyse gyvenantys lietuviai, neturėdami gyvenamosios šalies pilietybės, negali kilti karjeros laiptais, eiti labiau prestižines pareigas ir dažnai turi pasitenkinti fizinio darbuotojo statusu. Daugelio kitų šalių, kur priimti liberalesni pilietybės įstatymai, migrantams tokių apribojimų nėra, o jų karjera priklauso vien nuo gebėjimų ir išsilavinimo. Pasaulinė praktika rodo, kad kuo stipresnė ir įtakingesnė emigracija, tuo daugiau politinės ir ekonominės naudos gali duoti gimtajai šaliai, veiksmingai ginti jos interesus.

Posėdyje buvo trumpai pristatytas šių metų balandžio 1 d. įsigaliojęs naujasis Pilietybės įstatymas. Sutarta konsultuotis tobulinant poįstatyminius aktus, kad tvarkant pilietybės, pasų išdavimo, keitimo reikalus būtų iki minimumo sumažinti pertekliniai reikalavimai po kelis kartus tvirtinti, legalizuoti tuos pačius dokumentus, vertimus ir pan.

Komisija daug dėmesio skyrė bendruomenės archyvų užsienyje ir Lietuvoje būklei aptarti. Lietuvos vyriausiasis archyvaras pristatė planus iki 2019 m. identifikuoti ir aprašyti užsienio lietuvių organizacijų archyvus, sukauptus ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Itin vertingus dokumentus planuojama skaitmeninti. Lietuvos archyvų departamento duomenimis, užsienyje esančių archyvinių dokumentų kiekis gali siekti apie 10-20 proc. Lietuvoje saugomų archyvų.

Lietuvių bendruomenių saugomų archyvų būklė labai skirtinga. Dalis jų jau atkeliavo į Lietuvą, tačiau didžioji dalis dar laukia profesionalaus sutvarkymo. Siekiama, kad tvarkymo metodologija kiek įmanoma būtų suvienodinta. Tai leistų efektyviau šiuos archyvinius fondus įtraukti į bendrą Lietuvos archyvų sistemą ir padarytų ją prieinamą (nebūtinai perkeliant į Lietuvą) ne tik mokslininkams, bet visiems, kas domisi Lietuvos ir užsienyje gyvenusių lietuvių istorija. Užsienio lietuvių archyvų tvarkymo ir panaudojimo veiksmų plane išskirti keli etapai: pasirengimo etapas
(2011 m.), Lietuvoje jau saugomų užsienio lietuvių archyvų identifikavimo etapas (2011-2012 m.), ne Lietuvoje saugomų užsienio lietuvių archyvų identifikavimo ir aprašymo etapas (2012-2019 m.) bei baigiamieji darbai (2019 m.).

Komisija taip pat aptarė Lietuvos kultūros sklaidos ir paveldo saugojimo užsienyje aspektus. Pasiūlyta
M. K. Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimo renginius, parodas, pristatymus radijo laidose organizuoti pasitelkiant į pagalbą užsienio lietuvių bendruomenes. LR kultūros ministerijos parengtoje
M. K. Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimo 2011 metais programoje numatyta daugybė priemonių, kaip M. K. Čiurlionio asmenybę ir darbus pristatyti Lietuvoje ir pasaulyje. Užsienyje rengiamos dailės parodos, vyksta koncertų ciklai, konferencijos, rengiamos kompaktinės plokštelės. Programoje, tarp kitko, taip pat numatytas leidinys „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškai“ lietuvių ir lenkų kalbomis.

Petras MAKSIMAVIČIUS