Naujienos

Pirmininkavimą ESBO perėmusi Lietuva tai vadina aiškiu mūsų šalies įvertinimu. Vilnius nesureikšmina kritikų pastabų, kad vadovaus daug kalbančiai ir labai lėtai veikiančiai bendrijai. Esą net menkiausi žingsniai į priekį bus aukso vertės. „Pirmininkavimo pradžia – simboliška mano šaliai ir man asmeniškai”, – sausio 12-osios vakarą kalbėjo naujasis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuvos pirmininkavimo renginius Vienoje jis pradėjo tada, kai Vilniuje jau buvo prasidėję Sausio 13-osios 20-mečio minėjimo renginiai.

Todėl ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas buvusiuose imperatoriškuose Hofburgo rūmuose prasidėjo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūriniu „Dzūkiškos variacijos”, skirtu Sausio 13-osios aukų atminimui. Tragedijos aukas tylos minute vakar pagerbė ir ESBO Nuolatinė taryba.

A.Ažubalis neretai prisimena ir savo asmeninę patirtį, susijusią su šios organizacijos ištakomis. Tuometis devyniolikmetis buvo išmestas iš Vilniaus universiteto už ryšius su Lietuvos Helsinkio grupės nariais.

Būtent Helsinkyje įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija padėjo pagrindus tam, ką dabar vadiname ESBO.

Revoliucijų niekas nesitiki

Siekti pažangos sprendžiant užsitęsusius konfliktus, įgyvendinti įsipareigojimus dėl žurnalistų laisvės, skatinti pakantumą, padidinti ESBO vaidmenį sprendžiant tarpnacionalinius konfliktus ir siekiant energetinio saugumo.

Tai pagrindiniai Lietuvos siekiai 2011 m. vadovaujant 56 šalis vienijančiai organizacijai.

Tiesa, oficialusis Vilnius vis dėlto pripažįsta, kad jokių revoliucijų nepasieks ir dviračio neišras. Juk ir įšaldyti, arba užsitęsę, konfliktai taip vadinami ir dėl to, kad niekaip nepavyksta juose padėti taško.

Kita vertus, kaip sako ESBO pirmininko specialusis atstovas užsitęsusiems konfliktams Giedrius Čekuolis, „ESBO yra organizacija, kurioje pažanga matuojama milimetrais, tačiau jie yra aukso vertės”.

Su tuo sutinka ir organizacijos generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut. Jis tikina, kad turi praeiti keleri metai, kol pradeda ryškėti kurių nors ESBO veiksmų rezultatai.

Galimybes lydi ir grėsmės

Vilnius tikisi, kad pirmininkavimas ESBO Lietuvai pirmiausia reikš ryškesnį matomumą tarptautinėje erdvėje ir galimybę pademonstruoti savo diplomatinius sugebėjimus.

Viliamasi, kad pirmininkavimas ESBO Lietuvai taps gera repeticija prieš 2013 metų antrąjį pusmetį stojant prie Europos Sąjungos vairo.

Bet kritikai atkreipia dėmesį, kad greta šių galimybių egzistuoja ir grėsmės.

Antai labiau nei Vengrijos pirmininkavimo ES darbotvarkė žiniasklaidą domina prieštaringai vertinamas šalies žiniasklaidos kontrolės įstatymas, jos romų mažumos problema ir kiti nacionaliniai klausimai.

Ar Vilnius nebijo, kad Lietuvą gali ištikti Vengrijos likimas?

„Daug kas dabar rašo apie žiniasklaidos situaciją Vengrijoje. Pasižiūrėkime į kitas valstybes: ar jose rasime ką nors kita? Su tuo kovoti labai sunku, nes yra įsigalėję tam tikri stereotipai”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo A.Ažubalis, kovą už žiniasklaidos laisvę laikantis viena svarbiausių pirmininkaujant ESBO.

Ministro manymu, Lietuvoje tikrai nėra problemų, dėl kurių tektų raudonuoti užsienyje.

Kartais teks patylėti?

Pirmininkavimo ESBO trūkumais kritikai vadina ir galimą situaciją, kai Lietuvai teks pasinaudoti „proga patylėti”.

Aiškiausiu to įrodymu tapo bent jau viešumoje miglota Lietuvos pozicija dėl Europos Sąjungos svarstomų sankcijų Baltarusijos pareigūnams.

Ne viena Bendrijos šalis jau buvo išsakiusi savo pritarimą arba nepritarimą dėl planuojamų bausmių Minskui. Tačiau Vilnius iki šiol vengė aiškiai išsakyti savo nuostatą.

Vakar Vienoje A.Ažubalis pabrėžė, kad pati ESBO neturi mechanizmo kuriai nors valstybei paskelbti sankcijas. O kalbėdamas jau kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras sakė: „Jei Lietuva Baltarusijoje nematys pažangos, nebus kitos išeities, kaip tik paremti Europos Sąjungos sankcijas.”

A.Ažubalis taip pat ragino atskirti nuosaikumą nuo neryžtingumo.

„Šiuo metu matome tokią politikos elgsenos liniją, kuri reikalauja nuosaikumo. Reikia išlaukti – tai politikoje labai svarbu.

Iššokti – labai lengva. Žinau tai iš patirties. Išėjai – trinktelėjai pareiškimu, dar sugalvojai gerą pavadinimą, ir spaudos atstovai tarsi bitės prie medaus limpa. Bet klausimas, kiek tai veiksminga ilgoje distancijoje”, – įtikinėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Puiki scena dialogui

Ilgą pozicijų derinimą ir galiausiai pareiškimų nuosaikumą kritikai vadina viena pagrindinių ESBO silpnybių. Visi sprendimai turi būti priimami vieningai ir visos šalys šioje organizacijoje turi veto teisę.

Pavyzdžiui, visateisės narės statusą turinčio Vatikano prieštaravimas lemia, kad pakantumo skatinimą savo prioritetu laikanti ESBO negali paremti seksualinių mažumų teisių.

Vis dėlto A.Ažubalis nesutinka su kritika, kad ESBO – silpna ir jokios realios įtakos neturinti organizacija. Anot ministro, išskyrus Jungtines Tautas, pasaulyje nėra kitos tokios organizacijos, kurioje konfliktuojančios pusės reguliariai susėstų atviro pokalbio.

„Į ESBO žiūriu kaip į unikalią sceną dialogui. Kur jūs dar rasite, kad prie vieno stalo kartą per savaitę sėdėtų armėnai ir azerbaidžaniečiai, rusai ir gruzinai”, – pažymėjo ministras.

Skirtingų šalių bendruomenė

Kitaip nei vertybių požiūriu labai panašias valstybes vienijanti Europos Sąjunga, ESBO buria gana skirtingas organizacijas. Čia bendros kalbos ieško ir Vakarų demokratijos, ir tokios autoritarinės šalys kaip Baltarusija.

O demokratijos bastionu tikrai nelaikomas Kazachstanas pernai net pirmininkavo ESBO, nors nė vienų šioje šalyje vykusių rinkimų tarptautiniai stebėtojai nėra pavadinę laisvais ar sąžiningais.

Gal ir neįtikėtina, bet teoriškai net Baltarusija galėtų mėginti tapti ESBO pirmininke. Mat nėra jokių specialių išankstinių kriterijų, pagal kuriuos šalis gali siekti pirmininko statuso.

„Tai – grynai politinis sprendimas, dėl kurio turi sutarti visos organizacijos narės”, – tvirtina ESBO generalinis sekretorius M.P.de Brichambaut.

Apie ESBO – vien tik faktais

ESBO šaknys siekia 1975 metus, kai Helsinkyje buvo įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Šaltojo karo metais tai buvo forumas tarp Rytų ir Vakarų. Naujasis pavadinimas – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – ėmė galioti 1995 metais.

ESBO priklauso 56 valstybės narės iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Vidurio Azijos bei 12 šalių partnerių. Lietuva ESBO nare tapo 1991 metais.

Pagrindinės ESBO institucijos, priimančios sprendimus, yra valstybių vadovų susitikimai (pastarasis įvyko pernai gruodį Astanoje), kasmetė Ministrų taryba. Taip pat – Nuolatinė taryba, kurią sudaro valstybių narių ambasadoriai Vienoje, ir Saugumo ir bendradarbiavimo forumas.

ESBO skirtingose šalyse turi 17 misijų. Vienai jų – Juodkalnijoje vadovauja lietuvis Šarūnas Adomavičius.

ESBO pirmininkauja viena iš valstybių narių vienus metus. Numatyta, kad Lietuvai pirmininkavimas ESBO kainuos 8,9 mln. litų. Kazachstanas tam skyrė 225 mln. litų prilygstančią sumą.

Gabrielė PEČKAITYTĖ LR spec. korespondentė, Viena, 2011-01-14