Naujienos

Trečiadienį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, atidengta memorialinė lenta, skirta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos žmonių laisvę.

Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažymėjo, kad sukilimo prieš Rusijos okupaciją istorija padeda suprasti, kaip atsirado dabartinė Lietuva, todėl jo atminimas turi būti deramai įamžintas, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). 

Ministro teigimu, didžiojoje Rusijos imperijos aneksuotos Abiejų Tautų Respublikos dalyje 1863 metais kilęs sukilimas padėjo tvirtus pamatus ir lietuvių tautiniam atgimimui.

"Nuslopinusi pasipriešinimą, caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą ir abėcėlę. Bet lietuviški sukilėlių atsišaukimai ugdė savigarbą, lietuvybės skonį, knygnešystę ir daraktorių mokyklas. Štai kodėl šiandien mes kalbame lietuviškai", - pabrėžė ministras. 

Anot jo, sukilimas parodė, kad valstybė yra visų žmonių reikalas. Valstiečius, dvarininkus, kunigus jungė "bendras siekis, kuris po Pirmojo pasaulinio karo leido gimti demokratinei Lietuvos Respublikai". 

A.Ažubalis taip pat vylėsi, kad istorikų ir archeologų pastangomis bus galutinai nustatytos konkrečių sukilėlių pavardės, kurie, manoma, buvo palaidoti Žemutinės pilies teritorijoje. 

XIX amžiaus antroje pusėje Senajame arsenale, dabartiniame Taikomosios dailės muziejuje, buvo įrengtos sukilimą malšinusių carinės Rusijos kazokų kareivinės. Remiantis atsiminimais, šių kareivinių kiemelyje, tikėtina, buvo žiauriai nukankinti sukilimo dalyviai. Nors faktą patvirtinančių archeologinių duomenų trūksta, tačiau ši vieta, pasak URM, galėtų tapti viena iš sukilimą simboliškai įprasminančių vietų. 

Lentos atidengimo ceremonija - Vilniuje šią savaitę vykstančio Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimo programos dalis.