Naujienos

Šiuo metu Lietuvą ir Airiją sieja glaudūs politiniai ryšiai, esame dvi nepriklausomos valstybės Europos Sąjungoje. Gausi Airijos lietuvių bendruomenė taip pat sustiprina saitus tarp mūsų valstybių, praturtina dvišalius santykius. Apie Airiją žinome daugiau nei kada nors anksčiau, ypač dėl to, kad apie 100 tūkstančių tautiečių gyvena Airijoje, dar daugiau turi ten draugų ar giminių.

Tačiau ir anksčiau, prieš prasidėjus didesnei emigracijai į Airiją, žinojome, kad, nors geografiškai nutolusi, Airija mums daug kuo artima – unikalia kultūra, religija, istorija, šimtmečius trukusia kova už laisvę.

Tačiau viena istorija, prasidėjusi prieš 34 metus, ko gero, Lietuvoje mažai žinoma. Tai istorija apie airio kovą už sąžinės ir tikėjimo laisvę Lietuvoje. Manau, kad tai svarbus ir įdomus Lietuvos ir Airijos santykių puslapis, kurį JAV leidžiamame žurnale „Lituanus“[i] 1993 m. plačiai nušvietė kunigas Vincas Valkavičius[ii]. Taip pat tai ryškus pilietiškumo, principingumo, krikščioniškos atjautos ir solidarumo pavyzdys. Tolesnis pasakojimas tėra tik bandymas apibendrinti kunigo V. Valkavičiaus gilaus ir išsamaus tyrimo medžiagą, sekant jo pasakojimu ir įterpiant vieną kitą savo komentarą.

Galima manyti, kad Dublino teisininkui Thomasui Christopheriui Gerardui O‘Mahony[iii] labai rūpėjo tikėjimo ir sąžinės laisvės padėtis okupuotoje Lietuvoje. Tačiau principingai veikti reaguojant į šią padėtį jį paskatino 1975 metais rugpjūčio mėnesį Helsinkyje Europos valstybių, JAV ir Kanados pasirašytas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamasis aktas, į kurį buvo įtrauktos normos, užtikrinančios pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat ir sąžinės laisvę bei laisvę nevaržomai išpažinti savo tikėjimą.

Gavęs to meto Sovietų ambasadoriaus Airijoje Anatolijaus Kaplino „patikinimus“, kad Lietuvos katalikai „turi visišką religijos išpažinimo laisvę“, T. O‘Mahony nusprendė Lietuvos katalikams padovanoti Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, kaip dvasinės bendrystės tarp Airijos ir Lietuvos simbolį. Jis paprašė sovietų ambasadoriaus sudaryti sąlygas tam, kad būtų galima skulptūrą nugabenti į Lietuvą vyskupui Julijonui Steponavičiui, šiam tikslui išduoti vizas ir kitus reikalingus dokumentus. Buvo prašoma, kad skulptūra Lietuvą pasiektų 1976 m. lapkričio 30 dieną. Pagal T. O‘Mahony sumanymą, nuo lapkričio 30 d., kai skulptūra jau būtų pasiekusi Lietuvą, iki Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo šventės (gruodžio 8 d.) įvairiuose Airijos ir Lietuvos miestuose turėjo vykti vieša novena. Gruodžio 5 dieną Marijos skulptūra turėjo pasiekti Šiluvą, kur vysk. J.Steponavičius ir vysk. Juozapas Matulaitis Labukas turėjo koncelebruoti šv. Mišias Šiluvos bažnyčioje. Tuo pat metu šv. Mišios būtų laikomos Airijos Knocko mieste, nacionalinėje Marijos šventovėje. Devynių dienų maldos laikotarpis baigtųsi šv. Mišiomis Aušros Vartuose, Vilniuje.

Aišku, sovietų ambasadorius skulptūrą padėti nugabenti atsisakė, prisidengdamas Bažnyčios ir valstybės atskirumu Sovietų Sąjungoje ir paaiškino, kad jei ponas O‘Mahony norįs susisiekti su LTSR Katalikų Bažnyčia, tai gali tai padaryti tiesiogiai.

Pradiniam sumanymui nepavykus, planas ir maršrutas buvo pakeisti. Marijos skulptūros kelionė prasidėjo lapkričio 28 dieną šv. Mišiomis Dublino centre esančioje bažnyčioje, kurias koncelebravo Lietuvių katalikų misijos Mančesteryje vadovas kunigas Valentinas Kamaitis. Dalyvavo apie 1000 žmonių, kurie po Mišių patraukė centrinėmis Dublino gatvėmis melsdamiesi ir giedodami.

Po ceremonijos kunigas V. Kamaitis nugabeno statulą į Londoną, kur jį Heathrowo oro uoste pasitiko kunigas Jonas Sakevičius ir britų žiniasklaidos atstovai.

Kelias savaites statula keliavo po bažnyčias Londone, taip pat buvo eksponuojama ir Vestminsterio katedroje, kur susilaukė nemažo dėmesio. Bandymai skulptūrą išgabenti į Lietuvą – tiesiogiai, per Lenkiją ar kaip kitaip – nebuvo sėkmingi.

Tačiau žinia apie airių dovaną lietuviams ir prasidėjusią kelionę greitai pasklido Vakaruose ir Lietuvoje. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 1976 m. tokiais žodžiais kreipėsi į Airijos katalikus: „Airijos katalikai parengė mums gražią dovaną – Švenčiausiosios Dievo motinos skulptūrą, kurią ketino atgabenti į Vilnių. Sovietų vyriausybė sugebėjo tik sukliudyti dovanos atgabenimą, tačiau buvo bejėgė sustabdyti jūsų meilės ir solidarumo žinios mums, kurie kenčiame, perdavimą. Ši dovana yra iš visų brangiausia visiems persekiojamiems Lietuvos katalikams. Todėl, Airijos broliai, priimkite nuoširdžią Lietuvos katalikų padėką už jūsų meilę ir mūsų teisių gynimą. Tegul Dievas jums atlygina, jums, kurie patys patyrėte tiek negandų, bet išlikote tokie jautrūs jūsų tolimų brolių likimui.“

Marijos skulptūrai nepasiekus Lietuvos ir laikinai ją įkurdinus Anglijoje, T. O‘Mahony toliau energingai rūpinosi, kaip ją nugabenti į Lietuvą, rašė laiškus į įvairias Sovietų įstaigas, skelbė pareiškimus. Tai erzino Sovietų ambasadą Dubline. Tai liudija ir tas faktas, kad Sovietų ambasados Airijoje ministras patarėjas Vitas Szinarvičius (atrodo, kad sovietų diplomatas, siekęs 1977 m. „suvaldyti“ nemalonią sovietams situaciją Dubline buvo lietuvis! Galbūt vienintelis lietuvis Airijoje 1976 metais) pabandė nuraminti T.O‘Mahony, pasiūlydamas vizitą į Lietuvą. Tačiau susitikime su V. Szirnavičiumi Sovietų ambasadoje paaiškėjo, kad airių grupės apsilankyti Lietuvoje reikia iškvietimo ir įvairių tikrinimų, žodžiu, apsilankymas Lietuvoje ir šįkart neįvyko.

T.O‘Mahony tęsė pastangas, organizavo piligrimystę į Londoną, kur Marijos skulptūra buvo pristatyta per šv. Mišias lenkų bažnyčioje Our Lady of Czenstochova, Notre Dame de France bažnyčioje, Leičesteryje, anglikonų šventovėje St. Martin-in-the-Fields Trafalgaro aikštėje ir kitur.

T.O‘Mahony ir jo bendraminčiai taip pat aktyviai protestavo prieš Sovietų priespaudos faktus Lietuvoje. 1978 m. jis tris kartus organizavo protesto akcijas prie Sovietų ambasados Dubline ir perdavė Sovietų ambasadoriui peticijas, reikalaujančias nedelsiant paleisti iš Sibiro lagerio politinę kalinę Nijolę Sadūnaitę.

Trejus metus iš eilės (1977–1979 metais) lapkričio mėnesį – per Marijos skulptūros kelionės į Lietuvą pradžios sukaktis – T. O‘Mahony organizuodavo šv. Mišias už Lietuvą Our Lady of Lourdes bažnyčioje Dubline ir eitynes centrine O‘Connel gatve ir toliau iki Sovietų ambasados, kur įteikdavo peticiją, reikalaujančią nugabenti skulptūrą į Lietuvą. 1979 m. jis taip pat organizavo „Šeštadienių noveną“ maldai už Lietuvą, kuri prasidėjo šeštadienį prieš šv. Kalėdas ir baigėsi vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Proga užbaigti ilgą skulptūros kelionę į Lietuvą pasitaikė 1982 m., vyskupui Juozui Žemaičiui apsilankius Dubline, kaip ekumeninės dvasininkų delegacijos nariui. Skulptūrą vyskupui J. Žemaičiui perdavė Londono lietuvių Šv. Kazimiero parapijos pirmininkas Stasys Kasparas.

Tačiau vysk. J. Žemaičiui, išskridusiam iš Londono su skulptūra ir atvykus į Maskvą, jos atsiimti iš sovietų muitininkų ir nusivežti į Lietuvą iš karto nepavyko. Oro uosto pareigūnai pasigedo įvairių dokumentų ir leidimų, vyskupo J. Žemaičio protestų išgirsti nepanoro, todėl vyskupas į Lietuvą turėjo išvykti tuščiomis rankomis. Galiausiai, po kelias savaites trukusio susirašinėjimo su Sovietų Religijų reikalų valdybos pareigūnais, Marijos skulptūrą pavyko atgauti. 1983 m. vasario mėn. airių dovanota Švč. Mergelės Marijos skulptūra buvo pastatyta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Skulptūros kelionė iš Airijos į Lietuvą užtruko daugiau kaip aštuonerius metus. Ji iki šiol saugoma Šiluvoje.

Autorius yra Lietuvos ambasadorius Airijoje

[i] Lituanus. Lithauanian Quaterly Journal of Arts and Sciences. Volume 39, No.2 – Summer 1993

[ii] V.Valkavičius (William L. Wolkovich) (1929-2005) gimė Hudzone, JAV. Mokėsi Bostono šv. Jono kunigų seminarijoje, 1953-aisiais įšventintas į kunigus. 1980 m. Bostono koledže įgijo istorijos magistro laipsnį. Dirbo įvairiose amerikiečių ir lietuvių parapijose, dalyvavo lietuvių išeivijos gyvenime, buvo Lietuvos katalikų mokslo akademijos, Lituanistikos instituto, Amerikos lietuvių istorijos, kelių amerikiečių organizacijų narys. Bendradarbiavo žurnaluose "Lituanus", "Historical Journal of Massachusetts", "Polish American Studies". 1997 m. kun. V.Valkavičius buvo apdovanotas Gedimino ordinu. 2003 m. birželio 25 d. VDU jam suteikė Garbės daktaro vardą.

[iii] Thomas Christopher Gerard O‘Mahony (1918 – 2008) gimė Dundalk grafystėje Airijoje, mokėsi Dundalko Krikščionių brolių mokykloje, studijavo Dublino Koledžo Universitete, 1943 m. tapo advokatūros nariu, vertėsi advokato praktika Dubline. Jis taip pat buvo ilgametis Krikščioniškosios bendruomenės centro vadovas.

Bernardinai.lt