Naujienos

Gegužės 21 dieną užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame ES valstybių narių atstovai tarėsi dėl birželio 27–28 dienomis vyksiančios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės, aptarė teisinės valstybės principo padėtį Lietuvoje ir dar trijose ES valstybėse narėse bei diskutavo dėl ES Sutarties 7 straipsnio procedūros prieš Lenkiją užbaigimo.

„Šis Tarybos posėdis skirtas ES vertybėms ir principams, kurių visi susitarėme laikytis. Mes kalbame apie paramą Ukrainai, kuri pasirinko europinį kelią ir kovoja už mūsų saugumą bei vertybes. Mes keliame klausimą dėl Sakartvelo vyriausybės pasirinkimo tolti nuo ES vertybių ir nesilaikyti demokratinių principų. Šiandien mes taip pat aptariame ir teisinės valstybės padėtį pačioje Europos Sąjungoje. Lietuva yra pasiekusi daug ir savo reformų pasiekimais ir gerąja praktika pasirengusi dalintis“, – pabrėžė viceministras.

Rengiantis Europos Vadovų Tarybai, S. Šatūnas akcentavo Lietuvos prioritetus dėl būsimos ES strateginės darbotvarkės: ES saugumo ir gynybos užtikrinimo, gyvybingo ES plėtros proceso ir ekonomikos stiprinimo.

„ES rengiasi ateities pasauliui, bet nauja realybė jau čia, mūsų kontinente – tai Rusijos ir jos „draugų“ remiamas karas Europoje. ES privalo stiprinti savo gynybos pramonės pajėgumus, turėti planą gintis nuo įvairiausių grėsmių ir dar daugiau remti kovojančią Ukrainą. Pirmiausia – maksimali karinė parama šiandien“, – akcentavo viceministras.

Šatūnas pabrėžė, kad ES artimiausias darbas – šį birželį patvirtinti derybinius mandatus ir pradėti realias ES narystės derybas su Ukraina ir Moldova, kurios įgyvendino visus joms iškeltus reikalavimus ir toliau deda visas pastangas kuo greičiau į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus. Tuo metu Sakartvele priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymas prieštarauja ES vertybėms, be to, šalies vyriausybė ignoruoja ir jėga susidoroja su proeuropietiška visuomene. ES šalių vadovai turi nedelsdami spręsti, kokių priemonių reikia imtis proeuropietiškai Sakartvelo visuomenei paremti.

Lietuva taip pat pabrėžia būtinybę plėsti sankcijas Rusijai, priimant 14-ąjį sankcijų paketą, ir jos sąjungininkei Baltarusijai bei kovoti su sankcijų apėjimu.

„ES privalo atsisakyti suskystintų dujų, helio, aliuminio, maisto produktų importo iš Rusijos ir Baltarusijos; privalo sankcionuoti daugiau bankų ir Rusijos „šešėlinį laivyną“, – sakė viceministras.

Lietuva akcentuoja, kad privalu uždaryti visus įmanomus sankcijų apėjimo kelius ir netyčia nesukurti naujų, tad Europos Komisijos vaidmuo – kritinis. Padėdama Ukrainai, Lietuva taip pat kviečia ES šalis ieškoti galimybių panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos reikmėms bei patraukti atsakomybėn politinę ir karinę Rusijos vadovybę už agresijos nusikaltimą.

BRT metu tradiciškai vyko kasmetinis teisinės valstybės dialogas. Šį kartą aptarta teisinės valstybės padėtis keturiose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Komisijos rengtoje ataskaitoje apie teisinės valstybės principų laikymąsi Lietuvoje konstatuojama, kad šalis laikosi aukštų teisinės valstybės standartų, padarė gerą pažangą įgyvendindama ataskaitoje pateikiamas Komisijos rekomendacijas. Posėdyje Lietuva su kitomis ES šalimis pasidalino gerąja praktika žiniasklaidos pliuralizmo, teisingumo sistemos bei kovos su korupcija srityse.

BRT metu Europos Komisija pristatė savo ketinimus užbaigti ES Sutarties 7 straipsnio procedūrą prieš Lenkiją. Procedūrą, pradėtą dar 2017 m., dėl įvairių teisinės valstybės pažeidimų ketinama užbaigti dėl Lenkijos vyriausybės pasiryžimo išspręsti įsisenėjusias teisinės valstybės problemas.

Taryboje taip pat aptartos priemonės, kaip didinti visuomenių atsparumą prieš užsienio propagandą ir kišimąsi į rinkimus, vyko diskusija dėl ES ir Jungtinės Karalystės santykių.