*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

Viceministras S. Šatūnas: ES, Ukraina ir Moldova pagaliau verčia naują istorijos puslapį – pradeda stojimo į ES derybas, o Sakartvelo valdžia griauna savo žmonių viltis

Birželio 25 dieną Liuksemburge vyko Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Susitikimo metu ES valstybių narių atstovai tęsė pasirengimą birželio 27–28 dienomis vyksiančios Europos Vadovų Tarybos sprendimams, aptarė Lietuvos siūlymus dėl kovos su Rusijos dezinformacija ir teisinės valstybės principų Vengrijoje laikymąsi. Po BRT taip pat įvyko Tarpvyriausybinės konferencijos su Ukraina ir Moldova, kuriomis formaliai buvo pradėtos derybos dėl narystės ES.

„Šis laikotarpis yra lemtingas priimant sprendimus dėl Europos Sąjungos ateities, jos vaidmens pasaulyje ir įvaizdžio ES piliečių akyse“, – akcentavo viceministras. ES valstybių narių vadovai šią savaitę turi patvirtinti naują ES strateginę darbotvarkę, kuri numatys svarbiausius ateinančių penkerių metų tikslus.

„Ukrainos pergalė – svarbiausias ES sėkmės elementas, nes ji grąžintų taiką į Europą ir leistų siekti didesnės ES piliečių gerovės, todėl yra būtina skirti dar didesnę ES paramą Ukrainai“, – teigė S. Šatūnas.

Pasak S. Šatūno, per ateinančius metus Lietuvai ypatingai svarbu, kad būtų stiprinami ES valstybių gynybos pajėgumai ir vystoma gynybos pramonė, veikiama kartu su transatlantiniais sąjungininkais ir taip stiprinama NATO kolektyvinė gynyba, kad būtų užtikrintas Lietuvos ir kitų ES šalių, esančių arčiausiai Rusijos karinės grėsmės, saugumas ir atsparumas.

Lietuvai taip pat svarbus greitas ir sėkmingas ES plėtros procesas. Po BRT posėdžio, surengus Tarpvyriausybines konferencijas su Ukraina ir Moldova, pradedamos realios derybos dėl šių šalių narystės ES. Viceministras pabrėžė, kad derybų pradžia – tvirtas padrąsinimo ženklas Ukrainos žmonėms, kartu ir ES įsipareigojimas įvykdžius reikiamas reformas priimti šalį į savo gretas.

„Šiandien Ukrainai nepaprastai svarbi karinė parama,  tačiau labai svarbu realiais veiksmais būti šalia Ukrainos piliečių ir atsiliepti į jų norą tapti europietiška šalimis, dėl ko jie ir kovoja“, – akcentavo S. Šatūnas.

Lietuva su nerimu stebi situaciją Sakartvele ir ragina šalies valdžią nedelsiant atšaukti taip vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą, kuris užkerta kelią siekti ES narystės.

Posėdžio metu Lietuva pristatė pasiūlymą, kad būtų peržiūrėtas ir sustiprintas visų ES institucijų darbas kovojant su Rusijos keliamomis hibridinėmis grėsmėmis, manipuliavimu informacija ir kišimusi į ES valstybių vidaus reikalus. Išnaudodama laisvas Vakarų žiniasklaidos priemones ir pasitelkdama skaitmenines technologijas Rusija siekia pakirsti pasitikėjimą europinėmis vertybėmis, sukelti abejonių dėl ES paramos Ukrainai ir sėti chaosą ES šalių vidaus politikoje.

„Tai yra plačios ir brangios Rusijos karo strategijos prieš Vakarų valstybes ir vertybes dalis. Kasmet vien dezinformacijai Rusija skiria tarp 1–1,5 mlrd. eurų. Todėl mūsų atsakas irgi turi būti greitas, bendras ir europinis“, – akcentavo S. Šatūnas, kviesdamas ES institucijas veikti sutelktinai kovojant su Rusijos hibridinio karo veiksmais.

BRT posėdžio metu aptarta teisinės valstybės padėtis Vengrijoje pagal ES Sutarties 7 straipsnio procedūrą. Lietuva pabrėžia, kad teisinės valstybės principas yra kertinis ES valstybės narės įsipareigojimas, todėl skatina Vengriją ir Komisiją tęsti atvirą dialogą, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl Vengrijos veiksmų. Be to, kitą savaitę Vengrija jau antrą kartą perima pirmininkavimą ES Tarybai, todėl Lietuva tikisi, kad šalis sąžiningai dirbs sklandžiai priimant visai ES būtinus sprendimus ir teikiant paramą Ukrainai.