Naujienos

Lietuvai ir Ukrainai rengiantis šiemet kartu minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš Aukso ordą 650-ąsias metines, diplomatai tikisi, kad bendro paveldo atmintis padės sustiprinti Ukrainos europinį identitetą ir išplės Vakarų Europos suvokimą.

Prisimenant kunigaikščio Algirdo XIV amžiuje pasiektą pergalę, kuri, kai kurių istorikų vertinimu, pavertė LDK didžiausia Europos valstybe, Lietuvoje rengiamos mokslinės konferencijos, parodos, o Ukrainoje planuojamos paminklo statybos ir mūšio inscenizacija.

1362 arba 1363 metais įvykęs mūšis buvo pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje, po jo sustiprėjo LDK ir kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.

"Ukrainos vyriausybė deklaruoja, kad Ukraina pasirinko europinę kryptį. Europinis identitetas, akcentai, kurie svarbūs Ukrainos istorijai ir susiję su LDK, yra svarbus argumentas Ukrainos vyriausybei kalbant su šalies visuomene, kodėl Ukraina turi būti Europoje ir yra europietiškos tradicijos valstybė", - interviu BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Jo teigimu, Ukrainos europinio identiteto klausimas šiuo metu yra ypač aktualus, nes Kijevas turi "aiškiai apsispręsti, kuria kryptimi ir kokiu greičiu Ukraina eina".

Pastaruoju metu Ukrainos santykiai su Europos Sąjunga (ES) santykiai pašlijo dėl Briuselio politiškai motyvuotais laikomų nuosprendžių buvusiems valdžios atstovams, po Viktoro Janukovyčiaus tapimo prezidentu daug kalbama apie stiprėjančią Rusijos įtaką.

Pasak E.Ignatavičiaus, Ukrainoje vertinama, kad daugiau nei du amžius trukusi "lietuviškoji epocha" "nemaža dalimi lėmė Ukrainos europinį identitetą", tačiau Vakarų Europoje žinių apie tai stokojama.

Mūšiui paminėti gegužės mėnesį Lietuvoje rengiama konferencija, kurioje turėtų dalyvauti istorikai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, galbūt Mongolijos, Vilniuje, Kijeve ir Briuselyje planuojamos dailininko Giedriaus Kazimierėno istorinių paveikslų parodos, kuriose - ir įspūdingas mūšiui skirtas 2,5 metrų aukščio ir 9 metrų pločio paveikslas. Lietuvos miestuose taip pat planuojamos istorikų paskaitos, turėtų pasirodyti keletas leidinių.

Ukraina planuoja mūšio vietoje statyti paminklą, ten bus rengiama mūšio inscenizacija.

E.Ignatavičiaus nuomone, šie renginiai svarbūs ir Lietuvos visuomenei, kuri per mažai žino apie turtingą LDK paveldą.

"Viskas dažnai tik pasibaigia vaizdiniais "nuo jūros iki jūros", daugmaž Vytauto Didžiojo epocha ar Žalgirio mūšiu. Kas buvo prieš tai ar po to, žinoma ir suvokiama ne taip gerai", - teigė jis.

"Tokiais renginiais atverčiame labai įdomių istorijos pusių. Iki šiol neturime Lietuvos diplomatijos istorijos ar vadovėlių. Per mažai žinoma, koks buvo istorinis kontekstas, kokia diplomatija virė, kas apskritai tais laikais darėsi, kaip vyko įvairūs viršūnių sutikimai, kuriuos galima lyginti su dabartiniais ES viršūnių susitikimais", - kalbėjo diplomatas.

Vadovaujant didžiajam kunigaikščiui Algirdui LDK pajėgos prieš 650 metų sumušė Aukso ordos pajėgas. Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą - vyriausiajam sūnui Vladimirui. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti mokesčius rinkę Aukso ordos baskakai, o LDK valdos pasiekė tarptautinį prekybos kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurės pakrantėje.