Naujienos

Lapkričio 5 d. vykusiame Tarpinstitucinės Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupės posėdyje apžvelgta ketverių metų veikla diasporos politikos srityje ir ateinančio laikotarpio prioritetai.

Darbo grupės pirmininkas užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė didėjantį valstybės dėmesį diasporai ir teigiamus pokyčius Lietuvos diasporos politikos srityje.

„Per pastaruosius kelerius metus padarytas reikšmingas proveržis stiprinant valstybės ryšius su diaspora. Tą rodo didėjantis lituanistinių mokyklų užsienyje ir jose besimokančiųjų skaičius, aktyvėjanti tautiečių užsienyje kultūrinė veikla, augantis diasporos įsitraukimas į veiklas, skatinančias Lietuvos saugumą ir ekonominę gerovę. Ypač džiugina tai, kad jau penkti metai iš eilės grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius yra didesnis, negu išvykstančiųjų. Sieksime, kad valstybės dėmesys diasporai ir toliau didėtų, o diasporos įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą ir grįžtančiųjų skaičius dar labiau augtų“, – sakė viceministras.

Įgyvendinant Lietuvos diasporos politikos strategines gaires „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. itin daug dėmesio skirta diasporos jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, ypač lituanistinio ugdymo plėtrai. Nuo 2023 m. užtikrinta valstybės finansinė parama lituanistinių mokyklų veiklai, vykdomos lituanistinio švietimo viešinimo kampanijos, mokytojų įgalinimas, nuotolinio mokymosi galimybės – visa tai sustiprino lituanistines mokyklas, paskatino naujų lietuvybės židinių kūrimąsi visame pasaulyje. Per ketverius metus lituanistinių mokyklų skaičius išaugo 29 mokyklomis, o mokinių skaičius padidėjo 25 proc. Taip pat didėja užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvaujančių stažuotėse ar atliekančių praktiką Lietuvoje, skaičius.

Prioritetinė diasporos politikos strateginė kryptis – grįžimo į Lietuvą skatinimas. Nuo 2022 m. Užsienio reikalų ministerija koordinuoja grįžimo į Lietuvą skatinimą ir informacijos grįžtantiesiems teikimą. 79 proc. 2023 m. apklaustų Lietuvos diasporos atstovų nurodė, kad planuoja sugrįžti į Lietuvą arba neatmeta tokios galimybės ateityje. Visą planuojantiems sugrįžti reikalingą informaciją ir individualias konsultacijas teikia 2024 m. sausio mėn. Užsienio reikalų ministerijoje įkurtas vieno langelio konsultacijų centras „Grįžtu LT“.

Palyginti su 2020 m., diasporos politiką įgyvendinančių institucijų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus. Artimiausius trejus metus veiklas, prisidedančias ir skatinančias puoselėti tautinę tapatybę užsienyje, skatinančias diasporą įsitraukti į gerovės ir saugumo Lietuvoje kūrimą bei grįžti į tėvynę, Lietuvoje įgyvendins beveik 100 dalyvių – 36 valstybės institucijos ir visos 60 Lietuvos savivaldybių.

Diasporos politikos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. 2021 m. sudarytos Tarpinstitucinės Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupės tikslas – rengti ir teikti pasiūlymus Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijai jos veiklos klausimais ir vykdyti šios komisijos jai skirtas užduotis.