V.UŠACKAS: TIKIU, KAD RUSIJA SUGRĮŠ PRIE KRIKŠČIONIŠKŲ PRADŲ (ELTA, 2008 m. gruodžio 26 d.)
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako tikįs, kad pastaraisiais metais nuo demokratijos tolstanti Rusija laikui bėgant sugrįš prie europinių vertybių ir savo krikščioniškų pradų. Lietuva, anot ministro, gali šiek tiek prisidėti plėsdama draugų ratą Rusijoje. Interviu naujienų agentūrai ELTA ministras taip pat sakė nematąs pagrindo svarstyti pasiūlymų dėl naujos saugumo sistemos kūrimo, kuriuos pateikė Rusija, nes NATO įrodė esanti geriausiu saugumo garantu Europoje.
- Kitąmet turi būti svarstoma nauja NATO strateginė koncepcija. Kaip joje gali atsispindėti Lietuvai itin aktualios energetinio ir kibernetinio saugumo problemos?
- NATO išlieka svarbiausias kolektyvinės gynybos ramstis Europoje. Tai istorijos patikrinta geriausia saugumo garantija Europai ir Lietuvai. Ji taip pat įtvirtina glaudžius ryšius tarp Europos ir JAV bei Kanados.
Kita vertus, saugumo, gynybos iššūkių aplinka keičiasi. Tai ne tik atsakas į tarptautinį terorizmą, bet ir kibernetinis bei energetinis saugumas. Šie klausimai svarbūs ne tik Lietuvai.
Manau, kad šiuos klausimus svarstysime peržiūrėdami dabartinę NATO koncepciją. Turime pažvelgti į naujas realijas, į tas grėsmes, kurios iškilo pastaraisiais metais.
- Rusijos požiūris į NATO kitoks - Maskva siūlo kurti naują "saugumo sistemą" Europoje. Kaip vertinate šiuos planus?
- Esame atviri siūlymams, kurie sustiprintų Europos valstybių saugumą. Kita vertus, esame įsitikinę, kad nėra reikalo ar pagrindo keisti tų institucijų, kurios yra patvirtinusios savo vertę. Rusijos siūlymus svarstysime ir ESBO rėmuose, dialoge tarp ES bei NATO su Rusija. Bet mūsų principinė pozicija išlieka labai aiški -Europos saugumas per 60 paskutinių metų buvo kurtas remiantis transatlantiniu solidarumu - NATO Aljansu, JAV kariniu ir politiniu buvimu Europoje, toks ir išlieka. Todėl nematome nei priežasties, nei pagrindo svarstyti pakaitalų geriausiai saugumo sistemai, kuri yra NATO aljansas.
- Esate pripažinęs, kad ES vyrauja Realpolitik. Kiek tai atitinka Lietuvos interesus?
- Turime pripažinti, kokios taisyklės egzistuoja ES valstybėse. Realpolitik tradicija ES šalyse yra stipri, nors stipri ir vertybinė dimensija. ES sprendimų priėmimo procese įvertinamos įvairios mokyklos - ar tai būtų Realpolitik, ar vertybiniai dalykai. Mums svarbiausia, kad priimant sprendimus būtume įtakingi, o norint būti įtakingiems, reikia žinoti, kaip galvoja kitos ES šalys ir stengtis pateikti argumentus jiems suprantama kalba.
Įgyvendindami savo politikos uždavinius mes remiamės savo vertybine užsienio politika, kuri išpažįsta demokratijos, teisingumo, laisvės ir įstatymo viršenybės vertybes.
- Vyriausybės programoje rašoma apie siekį skatinti pozityvią Rusijos raidą demokratiškai besivystančios visuomenės link. Ar tikrai tikite, kad Rusija pasuks nuo autoritarizmo prie demokratijos? Ar Maskva dar neišstojo iš "Vakarų klubo"?
- Matome, kad paskutiniaisiais metais Rusija tolsta nuo demokratinių vertybių. Antra vertus, Rusija yra ir išliks svarbus bei nelengva partnerė ES ir NATO šalims, taip pat ir Lietuvai. Mums reikia bendrauti su Rusija. Turime aiškiai apibrėžti savo ekonominius interesus, Rusija svarbi kaip rinka ir kaip ES ir NATO partnerė. Tik Rusijos žmonės, o ne lietuviai ir kiti europiečiai nuspręs, kokį raidos modelį Rusija pasirinks, ir turėsime gyventi su tokia kaimyne.
Manau, kad mažais žingsniais ir mes galime prisidėti prie draugų rato Rusijoje plėtimo - tokių draugų, kurie išpažįsta panašias vertybes, kaip ir mes.
Mano nuomone, Rusija šiuo metu pergyvena nelengvą postimperinį savo tapatybės ieškojimo procesą. Jį pergyveno ir tokios imperijos kaip Didžioji Britanija. Manau, kad Rusija vis dėlto sugrįš prie esminių krikščioniškų pradų ir savarankiškai padarys sprendimą, kad ji artimesnė Europai, o ne tolimesniems kraštams, tokiems kaip Kinija. Tai užtruks laiko. Nenoriu būti pranašas, bet viliuosi ir tikiu, kad vieną dieną mes galėsime sveikinti Rusiją kaip demokratinę laisvos rinkos, įstatymų viršenybę gerbiančią valstybę. Kada tai įvyks - negaliu pasakyti, gal užtruks 10, gal 20 metų...
- Ar čia gali padaryti didelę įtaką stiprėjantis Kinijos vaidmuo?
- Buvau nuvykęs į Kiniją. Ten praleidęs apie porą savaičių, bendraudamas tiek su paprastais žmonėmis, tiek su politikais mačiau tam tikrą Kinijos modelio patrauklumą. Kita vertus, Kinija pati meta iššūkį kitoms šalims, taip pat ir Rusijai. Ateityje Rusija turės priimti sprendimus, su kokia bendruomene ji asocijuosis - ar šiame globaliame pasaulyje išliks kaip vienetas, ar labiau asocijuosis su europinėmis vertybėmis ir tradicijomis, kas, mano nuomone, vis dėlto yra Rusijos pašaukimas ir jos krikščioniškųjų pradų pavyzdys.
Manau, kad Rusija šiuo metu yra naujos tapatybės paieškose. Žlugus Sovietų Sąjungai, dar nemaža dalis žmonių ir politikų sunkiai susitaiko su tuo praradimu ir sunkiai pripažįsta dabartinę geopolitinę aplinką, tačiau jie bus priversti tai padaryti, anksčiau ar vėliau. Kai ateis strateginio pasirinkimo tarp Kinijos ir Europos klausimas dėl gilesnio ir artimesnio bendravimo, kultūrinio, ekonominio, politinio gyvenimo, o ne vien vamzdžių tiesimo, manau, kad Rusija, o ypač naujoji rusų karta pasirinks europines gyvenimo tradicijas.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Eltos korespondentas Vaidotas Beniušis