Naujienos

Su Baltarusija, nepaisant jos nedemokratinio režimo, bendrumų mes turime daugiau nei skirtumų. Taip prieš planuojamą Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą DELFI tvirtino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Pasak jo, „turime kalbėtis ir su tais, kurie valdžioje, ir su tais, kurie opozicijoje“, nes „mūsų kaimynas yra toks, koks jis yra“. Aptardamas oficialiojo Vilniaus ir Minsko suartėjimo prasmę, V. Ušackas tvirtino, jog Lietuva galėtų sudominti Baltarusijos vadovus „Vakarų sistema“.

- A. Lukašenką iš pradžių priėmė oligarchu vadinamas Italijos premjeras Silvio Berlusconi, o dabar su juo ketina susitikti oligarchams karą skelbusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kodėl būtent Lietuvai tenka garbė ar negarbė būti Baltarusijos izoliacijos pralaužėja? Kokia galimo A. Lukašenkos vizito prasmė?

- Baltarusija ir Lietuva turi turtingą jas vienijantį istorinį bei kultūrinį paveldą. Jas vienija Lietuvos istorijos tūkstantmetis. Tai vienas svarbiausių Lietuvą ir Baltarusiją siejančių ryšių. Baltarusija taip pat yra mūsų kaimynė, su kuria turime ilgiausią sienos ruožą.

Lietuvos interesas – nepriklausoma, stabili, demokratėjanti Baltarusija. Pastaruosius dvylika metų ji vykdė izoliavimosi politiką. Baltarusijai tapus ES Rytų partnerystės dalimi, tos politikos pobūdis kinta. Atsiranda sąlygos bendrauti. Baltarusijai skirtų sankcijų taikymas yra suspenduotas iki šių metų gruodžio.

Esame suinteresuoti, kad Baltarusija būtų ne tik nepriklausoma ir ekonomiškai stabili, klestinti valstybė, bet kad tai būtų šalis, kurianti pilietinę visuomenę. Baltarusija mums svarbi ir kaip 10 mln. vartotojų turinti rinka. Ekonomikos nuosmukio metu ji gali tapti ir tam tikro proveržio viltimi. Matome didelį lietuvių suinteresuotumą investuoti Baltarusijoje. Savo ruožtu Klaipėda galėtų būti ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos vartai į Europą ir pasaulį.

- Ko, Jūsų manymu, iš galimo A. Lukašenkos vizito tikisi baltarusiai?

- Pirmiausia reikėtų jų paklausti. Remdamasis savo bendravimo su baltarusiais patirtimi, drįsčiau teigti, kad Lietuva, ko gero, yra svarbiausia Baltarusijos partnerė tarp ES šalių. Į mus kreipiasi ir Baltarusijos valdžios, ir opozicijos atstovai, prašydami paremti savo besiskiriančius siekius. Antai Baltarusijos opozicijos atstovai, su kuriais ketinu susitikti, kreipėsi į Lietuvos politines partijas ir pilietinę visuomenę, prašydami perteikti jiems demokratijos pamokas ir išreikšti politinę paramą jų siekiams.

Kita vertus, po savo vizito į Baltarusiją praėjusių metų gruodį matau požymių, liudijančių, kad Baltarusija yra suinteresuota diversifikuoti savo ekonominę ir užsienio politiką. Mes suvokiame, kad ji niekada nebus priešiška Rusijai; mes to ir nenorime. Tačiau Baltarusija akivaizdžiai siekia artimesnio bendravimo su ES ir Vakarais. Paskolos paėmimas iš TVF, dalyvavimas Rytų partnerystėje, mėginimai normalizuoti santykius su JAV – visa tai yra žingsniai pilietinės visuomenės link. Jų nepakanka, bet jie yra tam tikri signalai, kuriuos matome ir mes, ir Briuselis.

Tikiuosi, kad A. Lukašenkos vizito metu įvyks atviras pokalbis su Baltarusijos vadovu. Kalbėsimės apie bendrus projektus, kurie mus suartintų, apie tai, ko ES tikisi iš Baltarusijos. Juk dalyvavimas Rytų partnerystėje – tai ne tik tie žingsniai, kurie atves Baltarusiją prie laisvos prekybos su ES ir palengvins vizų režimą Baltarusijos piliečiams, ne tik bendradarbiavimas energetikos srityje, bet ir demokratijos normų, žmogaus teisių, pliuralistinės visuomenės kūrimo principai.

- Kai ES valstybė ima aukščiausiu lygiu bendrauti ir bendradarbiauti su nedemokratiniu režimu, ji šitaip tą režimą „legitimuoja“ tarptautiniu mastu. Ar Lietuva netampa dviveidė, bendradarbiaudama ir su Baltarusijos režimo vadovu, ir su jo persekiojama opozicija?

- Lietuvos interesas – nepriklausoma, stabili, demokratėjanti Baltarusija. Turime kaimyną tokį, koks jis yra. Ne Lietuva, ne jos piliečiai ir vadovai nuspręs, kokia bus Baltarusijos valdymo forma. Ne mes dalyvausime Baltarusijos rinkimuose. Tai darys Baltarusijos piliečiai, ir tai priklausys nuo jų.

Mūsų suinteresuotumas remiasi Lietuvos žmonių ir politinių partijų įsitikinimais bei vertybine tradicija, kuri grindžiama demokratija, asmens, žiniasklaidos laisve, daugiapartine ir žmogaus teisėmis. To Baltarusijoje kol kas nėra. Mes turime kalbėtis ir su tais, kurie valdžioje, ir su tais, kurie opozicijoje. Juk Lietuvą ir Baltarusiją sieja įvairialypiai ir intensyvūs ryšiai.

- Ar vis dėlto neįžvelgiate dviveidystės, kai Lietuva bendradarbiauja su nedemokratine valdžia, ir su demokratine opozicija?

- Mūsų kaimynas yra toks, koks jis yra. Mano nuomone, turime bendrauti su visais tam, kad sudomintume Baltarusijos vadovus, kokia sistema yra Vakaruose ir ką reiškia dalyvavimas Rytų partnerystėje.

- Prieš 10 metų – 1999 m. rugsėjo 16 d. – dingo be žinios buvęs Baltarusijos parlamento vicepirmininkas Viktoras Gončaras. Šiemet rugsėjo 16 d. Vilniuje viešės A. Lukašenka. Ar šis simbolinis sutapimas nedrumsčia mūsų gražių kalbų apie Baltarusijos demokratizavimą?

- Žmonių, dingusių be žinios klausimas, manau, bus keliamas susitikimų su A. Lukašenka metu. Svarbu, kad dingimo aplinkybės būtų išaiškintos. Išaiškinti ir nusikaltimų vykdytojus, ir užsakovus – Baltarusijos garbės reikalas. O rugsėjo 16-toji buvo dar pavasarį parinkta tiesiog kaip Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumo data; apie A. Lukašenkos vizitą pradėta svarstyti gerokai vėliau.

- Sakėte, jog „prieš keletą mėnesių Minskas įsipareigojo laikytis demokratijos principų“. Kas tai per įsipareigojimai, ir kaip Minskui sekėsi tuos keletą mėnesių jų laikytis?

- Turėjau omenyje pirmiausia Baltarusijos įsijungimą į Rytų partnerystę. Ji numato keturias kryptis – laisvos prekybos, vizų režimo palengvinimo, bendradarbiavimo energetikos srityje ir demokratijos principų laikymosi. Išnaudosime dialogą su Baltarusijos valdžia, kad primintume, jog ES ir Lietuva tikisi konkrečių Baltarusijos žingsnių sudarant sąlygas pilietinės visuomenės raidai.

Lapkričio 16-17 dienomis įvyks ES užsienio reikalų ministrų pasitarimas, kurio metu turėsime nuspręsti, ar palikti Baltarusijai taikytas sankcijas užšaldytas, ar jas aktyvuoti. Tai priklausys nuo to, ar Baltarusijos valdžia sudarys galimybes registruoti opozicines politines partijas, ar demokratizuos rinkimų įstatymus, ar paleis politinius kalinius.

Visavertis Baltarusijos bendradarbiavimas su ES bus įmanomas tik tada, kai Baltarusija laikysis įstatymo viršenybės principo ir žmogaus teisių, kai žmonės nebus įkalinami dėl politinių pažiūrų, kai šalyje bus laisva žiniasklaida ir kai bus sudarytos sąlygos politinėms partijoms registruotis bei konkuruoti dėl valdžios.

- Viename interviu sakėte, jog „mūsų pragmatinis tikslas“ – nepriklausoma Baltarusija, kuri žengtų demokratijos link. Čia pat teigiate, kad Baltarusijos santvarka – tai tik jos valdžios ir piliečių reikalas. Kaip dera šie du teiginiai? Jei demokratinė Baltarusija – mūsų tikslas, tai siekti jo turi ne tik baltarusiai, bet ir mes. O jei Baltarusijos demokratija – tik baltarusių reikalas, tai kaip ji gali būti „mūsų pragmatiniu tikslu“?

- Nepriklausoma, stabili ir demokratėjanti Baltarusija yra mūsų interesas. Įtaką galima daryti įvairiais būdais. Galima ją daryti pavyzdžiais – sėkmingų įmonių, vakarietiškų prekybos centrų pavyzdžiais. Galima daryti įtaką, kviečiant daugiau baltarusių atvykti į Lietuvą ir pamatyti, kaip mes gyvename. Taip pat svarbus bendravimas su valstybės vadovais, visuomeninėmis organizacijomis ir politinėmis partijomis, perteikiant joms demokratijos tradicijas.

- Lyg ir norime bendradarbiauti su nedemokratine valdžia, bet vargu ar mums pavyks tai veiksmingai daryti, kita ranka erzinant ją bendradarbiavimu su demokratine opozicija.

- Tam ir yra išrastas diplomatijos menas. Kita vertus, svarbu turėti nuoseklią, skaidrią politiką, vykdomą neslepiant savo intencijų. Bendrauti su valdžia galima pirmiausia tais klausimais, kurie mus sieja, kuriais esama bendrumų. O bendrumų yra daugiau nei skirtumų. Svarbiausias jų – mus siejantis bendras ekonominis pragmatinis interesas.

- Kaip sekasi URM atitikti visuotinio taupymo vajaus reikalavimus? Ar labai apkarpėte diplomatinės tarnybos išlaidas?

- Vykdome labai griežtą taupymo politiką. Jau susidarė apie 3,5 tūkst. dienų nemokamų atostogų, kurių išleidžiame diplomatus. Vien šiemet tai leido sutaupyti apie 900 tūkst. litų. Kartu su visiems taikytais atlyginimų mažinimais, sumažinome papildomai algas užsienyje dirbantiems diplomatams iki 20 proc. Sumažintos ir išmokos, skirtos užsienyje gyvenančių diplomatų nuomojamoms patalpoms. Vykdoma paankstinta diplomatų rotacija – iš užsienio anksčiau numatyto laiko atšaukiama 30 diplomatų.

- Ar tiesa, kad svarstėte galimybę naikinti net Lietuvos nuolatinę atstovybę prie UNESCO?

- UNESCO – labai svarbi organizacija. Lietuvos atstovavimas joje yra ir išliks.

- Tuo pačiu lygiu, kaip dabar?

- Taip: ambasadoriaus lygiu.

Vladimiras Laučius