Naujienos

Nuo balandžio mėnesio generaliniu Lietuvos Respublikos konsulu Kaliningrade dirbantis klaipėdietis, buvęs parlamentaras Vaclavas Stankevičius diplomato darbui sako rengęsis beveik visą gyvenimą. Kaip ir anksčiau, iš šio buvusio kapitono ir Seimo nario sunku išgauti aštresnį vertinimą: Lietuvos santykius su Kaliningrado sritimi jis mato tik šviesių spalvų.

Pasisiūlė pats

Trys darbo kryptys

Pasak V.Stankevičiaus, Kaliningrado srities geopolitinė padėtis gan sudėtinga. Regionas priklauso Rusijai, tačiau yra nuo jos atskirtas. Todėl viena pagrindinių generalinio konsulato darbo sferų – vizų išdavimas kelionėms tiek į Lietuvą, tiek per Lietuvą.

“Lietuvai, be abejo, labai svarbūs yra ekonominiai ryšiai su Kaliningrado sritimi. Čia veikia išties daug ir vien lietuviško kapitalo, ir bendrų įmonių. Dera pabrėžti, kad lietuviai verslininkai labai aktyvūs. Įtakoja ne tik visiškai šalia esanti bendra siena, bet ir tai, kad praktiškai nėra kalbos barjero. Be to, turėję buvimo vienoje šalyje istoriją, mes gana gerai vieni kitus suprantame“, - dar vieną svarbią veiklos sritį – ekonominio bendradarbiavimo skatinimą – įvardijo V.Stankevičius.

Ir trečioji iš svarbiausiųjų konsulato darbo krypčių – lietuvybės šiame krašte palaikymas ir puoselėjimas.

„Pažvelgę į istoriją, matome, jog šis kraštas itin svarbus Lietuvai. Čia gyveno ir dirbo mūsų šviesuoliai Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza. Čia ir dabar gyvena per 20 tūkstančių iš Lietuvos kilusių piliečių, aktyviai dirba lietuvių bendruomenė, kurią palaiko konsulatas. Tad, be vizų, tranzito ir ekonominės diplomatijos, mums tenka misija palaikyti Lietuvos kultūrą ir lietuvybę Kaliningrado srityje“,- sakė generalinis konsulas.

Verslininkai nebijo

 Paklaustas, ar nepasikeitė lietuvių verslininkų požiūris į Kaliningrado sritį po to, kai be žinios dingo vienas iš įmonės „Jupoja“ steigėjų verslininkas Stanislovas Jucius, generalinis konsulas pripažino, jog šis klausimas laikas nuo laiko būna užduodamas. Tačiau, pasak jo, baimės jokios nesama, tik logiškas susidomėjimas.

„Pastaruoju metu galime pasakyti tik tiek – tyrimas tebevyksta. Ir jeigu anksčiau Lietuva turėjo šiokių tokių priekaištų srities teisėsaugos institucijoms dėl gal kiek per menkų kontaktų, dabar pareigūnai bendradarbiauja, ir turime pagrįstų vilčių, kad ši istorija išaiškės“, - pasidalijo viltimis diplomatas.

Pasak konsulo, jokių panašių ar kitų nemalonių įvykių nėra, ir Lietuvos verslininkai vėl aktyviai dirba su Kaliningradu, bei „drąsiai važiuoja ir investuoja“.

Aktyviausi - statybininkai

„Vakarinei Palangai“ pasidomėjus, kokių gi sričių verslininkai aktyviausi, V.Stanekvičius sakė, jog agresyviausi – gerąja šio žodžio prasme – yra Lietuvos statybų verslo atstovai. Beje, pastaruosius labai gerbia patys kaliningradiečiai už jų sąžiningumą ir kruopštų darbą.

O darbo Lietuvos statybininkams srityje tikrai užteks, juolab kad rengiamasi įgyvendinti keletą stambių projektų, - apie perspektyvas kalbėjo generalinis konsulas.- Kitais metais ketinama pradėti Baltijos atominės elektrinės statybą. Taip pat rengiamasi urbanizuoti Kaliningrado sričiai priklausančių Kuršių nerijos dalį. Urbanizuoti gerąją šio žodžio prasme, laikantis visų JUNESCO reikalavimų. Taip pat reikės statyti infrastruktūros objektus – uostelius ir prieplaukas, kurie bus reikalingi, kai pradės veikti ratifikuotasis susitarimas dėl pramoginės laivybos visose Kuršių mariose. Dar vienas didelis ir svarbus objektas – netrukus prasidėsianti pramogų miesto prie Jantarnoje statyba. Čia bus viena iš keturių zonų, kurioje Rusija leis steigti kazino. Planuojama, jog šioje vietoje iškils miestas, kuriame bus apie 30 tūkst. gyventojų“. Ir, be abejo, Kaliningrado srityje aktyviai darbuojasi maisto produktus gaminančios įmonės.

Ekonominė diplomatija

Generalinio konsulo teiravomės, ar neiškilo sunkumų dar vienoje jo įvardytoje svarbioje konsulato veiklos srityje, už kurią buvo atsakingas konsulato kultūros atašė Arvydas Juozaitis.

„Be abejo, kai nebedirba Arvydas, yra sunkiau. Dėl sunkmečio neliko lėšų tiek kultūros, tiek ekonomikos atašė etatams. Mažiau lėšų skiriama ir kultūros projektams. Dabar negalime leisti sau pasikviesti didelių kolektyvų – orkestrų ar teatro trupių, tačiau užpildome šią spragą mažesnės apimties kultūros projektais“, - sakė generalinis konsulas.

Prakalbęs apie ekonomiką, V.Stankevičius paminėjo, jog dabartinė URM pozicija – diplomatinį darbą sutelkti ne vien politinių ir kultūros sprendimų plotmėje, bet itin stiprinti vadinamąją ekonominę diplomatiją.

„Tai – ne tik keitimasis delegacijomis, bet ir progų toms delegacijoms atvykti kūrimas, - aiškino V. Stankevičius. - Štai labai gražus pavyzdys. Palangos viešbučių ir restoranų asociacija kreipėsi į konsulatą, kad būtų surengtas susitikimas su srities turizmo verslo atstovais. To susitikimo metu užsiminta apie Baltijos šalių Kalėdų alėją. Aš savo ruožtu pakviečiau aukštus srities pareigūnus atvykti į šį renginį. Tuo pačiu užsukome į Neringos ir Klaipėdos savivaldybes. Manau, kad tiek Palangoje, tiek kitose savivaldybės vykę pokalbiai ir juolab tai, ką pamatė delegacijos nariai savo akimis, duos vaisių. Būtent tai, mano nuomone, ir yra ekonominė diplomatija“.

Beje, generalinis konsulas įsitikinęs, kad Palanga turi ką pasiūlyti svečiams iš Kaliningrado srities. Ir visų pirma jiems imponuoja puikus servisas, gera infrastruktūra ir stulbinamas tvarkingumas.

Išsipildžiusi vaikystės svajonė

„Gyvenau keletą gyvenimų“,- pokalbio pabaigoje paklaustas, kuri jo darbų ir veiklos sričių pačiam artimiausia, pradėjo pasakoti V.Stankevičius. - Gimiau ir augau kaime. Beje, jau tada svajojau apie diplomato darbą, tačiau berniukui „iš gilumos“ tos svajonės buvo gal kiek per drąsios“.

Antrasis gyvenimo etapas – Klaipėda, jūreivystės mokykla, darbas Lietuvos laivyne. Pasak V. Stankevičiaus, laivo kapitono darbas buvęs pats atsakingiausias, nes nuo jo sprendimų priklausė viskas, net žmonių gyvybės.

„Teko būti ir komandos motina, ir tėvu, ir kunigu, ir notaru, ir psichologu“, - prisiminė diplomatas.

Trečias etapas – dvi kadencijos Seime. Pasak pokalbininko, šis darbas buvęs itin sunkus, nes vienas Seime negali nieko padaryti. Ten taip persipina įvairių politinių jėgų, darbo grupių, komitetų ir kiti interesai, kad labai sunku laviruoti. Anot V.Stankevičiaus, vis tik į Seimą renkami neeiliniai žmonės, visi yra tam tikros žvaigždės, ir susikalbėti būna sunku.

„O diplomato darbas, apie kurį svajojau nuo vaikystės, man labai imponavo net tuo, kad čia yra griežtas protokolas, kad šiame darbe visi turi būti santūrūs, ir kad jį dirbant matai pasiektus rezultatus“, - kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas apie jo paties pasiektus rezultatus Kaliningrade, V.Stankevičius atsakė kaip tikras diplomatas: „Negaliu girtis, nes, jei ir pastebimas santykių su sritimi šiltėjimas, tai ne mano, o viso konsulato ir ypač URM bei ministro Vygaudo Ušacko darbas. Mane asmeniškai labai džiugina, kad Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas šiais metais pirmą kartą lankėsi lietuviškojoje Kuršių nerijoje.

Pripažinęs, jog darbas generaliniame konsulate yra daug intensyvesnis, nei Seime, V.Stankevičius labai atvirai prisipažino: „Dirbti ir atstovauti savo valstybei yra labai įdomu. Aš tikrai džiaugiuosi“.

Livija GRAJAUSKIENĖ