Naujienos

Užsienin išvykę ir apvogti ar į kitą keblią situaciją patekę lietuviai pagalbos ir pinigų keliauja prašyti į Lietuvos ambasadas užsienyje, tačiau grįžę į mūsų šalį, ne visuomet yra linkę sugrąžinti skolą. Tokią tautiečių savybę penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje prisiminė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, aptardamas Lietuvos ambasadų užsienyje veiklą ir kylančias problemas.

Pasak jo, Lietuvos ambasados negali dalinti pinigų mūsų piliečiams ir mokesčių mokėtojų lėšomis gelbsti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei asmuo buvo apvogtas ar pateko į kitą keblią situaciją.

„Negalime padengti viso pasaulio ir negalime padėti tiek, kiek mūsų piliečiai norėtų, negalime dalinti pinigų, nes tai yra valstybės pinigai, mokesčių mokėtojų pinigai ir tik esant būtinybei, kai žmonės apiplėšiami ar yra patekę į kitą nemalonę, galime padengti grįžimo į Lietuvą išlaidas, kurias jie vėliau turi kompensuoti. Ne visada tas padaroma, ne visada tie pinigai grąžinami, o išieškojimo mechanizmo griežto nėra“, - spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras.

Padaugėjo lietuvių kreipimųsi

E. Ignatavičiaus teigimu, krizės metu išaugus lietuvių diasporai mūsų šalies atstovybės sulaukia vis daugiau kreipimųsi iš užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, tačiau per tą laiką darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo.

Viceministras teigia, jog praėjusiais metais mūsų tautiečių kreipimųsi pilietybės klausimais išaugo 90 proc., pasų išdavimo skaičius šoktelėjo 45 proc. , tuo metu konsulinių pareigūnų skaičius sumažėjo 10 proc., tai yra buvo atšaukti 23 pareigūnai.

„Neoficialiais duomenimis Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gali gyventi iki 200 tūkst. Lietuvos piliečių ir konsulinį darbą mūsų atstovybėje Londone dirba 4 žmonės. Palyginimui, Šiaulių mieste yra 134 tūkst. gyventojų ir panašias funkcijas, kurios maždaug atitiktų konsulinio skyriaus darbą, atlieka 31 žmogus“, - aiškino E. Ignatavičius.

Vizas išdavinėti padeda ambasadorių žmonos ir vairuotojai

Viceministro tvirtinimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) norėtų padidinti konsulinių pareigūnų arba šias funkcijas atliekančių asmenų skaičių bent 25 etatais, mat, kai kuriose atstovybėse visas išduoti ar priiminėti dokumentus iš Baltarusijos piliečių gelbsti jau ambasadoriai, jų žmonos bei vairuotojai.

„Kalbėjausi su mūsų ambasadoriumi Graikijoje, jis pasakojo savo patirtis, ir ambasadorių vairuotojai, sakysim, kaip Minske, irgi metami į vizų sektorių...“, - pasakojo viceministras.

Jo tvirtinimu, Moldovoje, vizas išdavinėja ambasadorius ir konsulinis pareigūnas, tuo tarpu kitoms funkcijoms atlikti konsulinis pareigūnas beturi tik 10 proc. darbo laiko, todėl susidaro situacija, kad diplomatai neturi laiko vilioti užsienio verslo įmonių investuoti Lietuvoje ar analizuoti tos šalies, kurioje reziduoja, politinius procesus, o tvarko dokumentus.

Pasak Lietuvos ambasados Minske patarėjos, konsulinio padalinio vadovė Liudos Kleimionovos, šioje šalyje dokumentus vizoms piko metu priiminėja net informacinių technologijų specialistas ir vairuotojas.

Ji taip pat pabrėžė, kad Baltarusijoje nėra tokio dalyko kaip skubos tvarkos, mat Baltarusijos piliečiai, kurie nori gauti Lietuvos vizą, privalo laukti 7-10 dienų, kol savo sutikimą jį priimti pareiškia visos Šengeno erdvės narės. O jeigu bent viena Šengeno erdvės šalis taria „ne“, visos toks pilietis negauna ir kaltina, žinoma, Lietuvą.

Prašo 3,4 mln. Lt

Konsulinėms funkcijoms atlikti URM iš biudžeto kitais metais norėtų gauti papildomus 3,4 mln. Lt ir įdarbinti 25 darbuotojus, kurie atliktų konsulines funkcijas. Praėjusiais metais iš Lietuvos atstovybių buvo atšaukti 23 konsuliniai pareigūnai.

URM teigimu, papildomas 3,4 mln. Lt asignavimas 2011 m. padėtų surinkti 6 mln. Lt daugiau pajamų.

„Manome, kad šie argumentai turėtų galioti, norime atstatyti, o kai kur išplėsti mūsų pareigūnų skaičių“, - teigė E. Ignatavičius.

2010 m. konsuliniam atstovavimui skirta 20,1 mln. Lt, konsulinio mokesčio planuojama surinkti 31 mln. Lt.

Iš viso konsuliniais pareigūnais nuo Lietuvos užsienio valstybėse dirba apie 200 diplomatų.

Šių metų ministerijos biudžetas yra 9,5 proc. mažesnis negu 2009 m. ir 32 proc. mažesnis negu 2008 m.

Dėl kaitros į Lietuvos kurortus nori atvykti rusai

Kalbėdamas apie aktualius nūdienos klausimus viceministras E. Ignatavičius taip pat minėjo, kad dėl kaitros ir gaisrų Rusijoje, į Lietuvos kurortus papildomai nori atvykti kur kas daugiau žmonių ir esą šis klausimas Lietuvos atstovybėje Maskvoje bus svarstomas skubos tvarka.

„Daug gauname prašymų dėl papildomų piliečių įvažiavimo į Lietuvą, Lietuvos kurortus, Druskininkus ir kitus dėl gaisrų ir kaitros Rusijoje ir kitose valstybėse. Dabar dirbame su Lietuvos kurortais, kad šie žmonės galėtų gauti vizas skubos tvarka po 2 dienų“, - teigė viceministras.

Pasak jo, URM ruošiasi ir 2011 m. vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui.

Eglė SEMOŠKAITĖ