Naujienos

Breffni O'Rourke. Baltics: NATO Membership is divisive issue // Radio Free Europe 2001 04 12 Rusijos pasipriešinimas NATO plėtrai sukėlė dilemą aljanso viduje. Diskusijos apie galimybę priimti į aljansą Baltijos šalis jau vyksta. Šių diskusijų dalimi galima laikyti ir Suomijos prezidentės komentarus Vokietijos spaudai. Panašią poziciją straipsnyje išreiškė ir Švedijos ministro pirmininko atstovas. Suomija - neutrali šalis, bet ES narė. Kai kurių analitikų nuomone, panašios kaip Suomija pozicijos laikosi ir kitos ES bei NATO narės. Straipsnyje cituojamas JAV politologas Laurence Korb, kuris teigia, jog daugelis Europos šalių - Prancūzija, Graikija ir net Vokietija, - skirtingai nuo JAV, nėra Baltijos šalių priėmimo į NATO šalininkės. Todėl NATO viduje nuomonės gali išsiskirti. Tokiu atveju palankesnėje padėtyje atsidurtų Slovakija ir Slovėnija, o iš Baltijos valstybių būtų pakviesta ne daugiau kaip viena šalis. Politologo nuomone, Baltijos šalių narystė ES, ypač jei ši organizacija sustiprintų savo bendrąją saugumo ir užsienio politiką, de facto prilygtų narystei NATO. Straipsnyje cituojamas Estijos politikos komentatorius, kuris teigia, jog Baltijos šalys veikiausiai nebus pakviestos į NATO artimiausiame plėtros etape, bet joms bus pasiūlyta svari kompensacija. Rafael Behr. Lithuania may sell oil shares // Financial Times 2001 04 10 Lietuvos vyriausybė svarsto galimybę parduoti Mažeikių naftos akcijų dalį Rusijos kompanijai Lukoil, nepaisant ilgų ginčų tarp jos ir Mažeikių naftą valdančios JAV kompanijos dėl žaliavos tiekimo. Tai bus aptarta gegužės mėnesį numatomo Lukoil prezidento vizito į Vilnių metu. Šią žinią patvirtino ministras pirmininkas R.Paksas. Pasak autoriaus, akcijų pardavimas gali sukelti nesutarimus tarp Lietuvos vyriausybės ir Williams, kuri kaltina Lukoil darant spaudimą vyriausybei ir siekiant perimti Mažeikių naftos kontrolę. Der Kuhhandel zur EU-Erweiterung beginnt // Neue Zürcher Zeitung 2001 04 13 Šveicarijos dienraštis pateikia išsamų aprašymą bei lentelę, kaip ES kandidatėms sekasi derėtis "sudėtinguose" skyriuose, tokiuose kaip laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas, žemės ūkis bei aplinkos apsauga. Autorius klausia, kokią įtaką deryboms padarys ES šalyse - ypač Vokietijoje ir Austrijoje - vyraujanti baimė ir vidaus politikos ypatybės. Pasak ES komisaro Verheugeno, politinė-psichologinė problema, susijusi su laisvu darbo jėgos judėjimu, Vokietijoje ir Austrijoje gali tapti rimčiausia ES plėtros kliūtimi. Norint suformuoti vieningą ES nuomonę šiais klausimais, teks atsižvelgti ir į kitų, mažiau turtingų ES šalių, kurioms gresia paramos fondų teikiamų lėšų sumažėjimas, interesus regioninės politikos srityje. Europos Sąjungos viduje prasidedantys debatai bei šių derybų skyrių susiejimas gali sulėtinti ES plėtrą bei paskatinti didesnę diferenciaciją tarp kandidačių. Autoriaus nuomone, mažos šalys - tarp jų ir Lietuva - yra lankstesnės ir pamažu įgauna pranašumą prieš mažiau paslankias šalis, pavyzdžiui, Lenkiją. Autorius priskiria Lietuvą, kartu su Malta ir Slovakija, prie šalių, sėkmingai besivejančių pirmosios grupės kandidates - Estiją, Slovėniją, Kiprą ir Vengriją. Ulrich M.Schmid. Anschreiben gegen den Tod // Neue Zürcher Zeitung 2001 04 14 Šveicarijos dienraščio straipsnis skirtas Tomo Venclovos eilėraščių knygai, išleistai Hamburge vokiečių kalba (Tomas Venclova. Vor der Tür das Ende der Welt. Rospo-Verlag, Hamburg). Straipsnio autorius sugretina Venclovą su kitais panašios biografijos žymiais Rytų Europos poetais - Č.Milošu ir J.Brodskiu. Pasak autoriaus, Venclova atstovauja keleto kultūrų samplaikai, todėl jo kūryboje Rytų Europa iškyla kaip vientisa kultūrinė erdvė, nugalinti politines sienas. Tačiau Venclovos kūryba nėra politizuota, priešingai - istorinės dvidešimtojo amžiaus katastrofos pažadino jo ir kitų Rytų Europos poetų moralinę atsakomybę.