Naujienos

Antony J.Blinken. NATO Needs to Grow // The New York Times 2001 04 02 Dabartinė įtampa Rusijos ir JAV santykiuose gali pakenkti NATO plėtrai Šiaurės Europoje. Jei Maskva sutrukdytų Baltijos valstybių priėmimui į NATO, šios organizacijos įtaka Europos stabilumui iš esmės susilpnėtų, teigia straipsnio autorius, buvęs prezidento Klintono patarėjas Europos reikalams. Tarp devynių narystės siekiančių valstybių Lietuva labiausiai atitinka organizacijos karinius standartus, nedaug atsilieka Latvija ir Estija. Pasak autoriaus, JAV administracija turėtų imtis žingsnių, kurie užtikrintų švelnesnę Rusijos poziciją NATO plėtros klausimu. Turėtų įtikinti Rusiją, jog Baltijos valstybių narystė aljanse atitiktų ne tik NATO, bet ir Rusijos interesus. Rusija nori stabilumo prie savo vakarinių sienų, nori kaimynų, kurie gerbia rusų mažumos teises ir yra patikimi prekybos partneriai. Visa tai atitinka narystei aljanse keliamus reikalavimus. Be to, NATO turėtų paskelbti, kad naujų narių teritorijoje nebus dislokuojamas branduolinis ginklas bei užsienio kariniai daliniai. Taigi Baltijos šalių narystė NATO neturi būti laikoma aljanso pergale ir Rusijos pralaimėjimu. Sensibel für die eigenen Ängste // Der Spiegel 2001 04 01 Vokietijos savaitraštis paskelbė interviu su Suomijos prezidente Tarja Halonen, kuriame kalbama apie NATO plėtrą ir Suomijos požiūrį į Europos saugumą. Prezidentė kritiškai įvertino Baltijos valstybių siekį tapti NATO narėmis ir teigė, jog "Suomija negali paremti šių siekių taip pat, kaip remia integraciją į Europos Sąjungą". Kiekviena nepriklausoma valstybė pati pasirenka savo saugumo garantijas, tačiau, prezidentės nuomone, į Europos saugumą reikėtų žvelgti plačiau, įtraukiant ir Rusiją. Santykiuose su Rusija Europa turėtų ne tik dėstyti savo reikalavimus, bet žengti Rusijos vyriausybei palankius žingsnius. Be to, Suomijos prezidentė paragino ES imtis daugiau iniciatyvos tarptautinėje arenoje. Pasak jos, Jungtinės Valstijos jau atliko savo darbą, dabar laikas atėjo Europos Sąjungai. Alexander Loesch. Litauen in der NATO // Der Tagesspiegel 2001 04 05 Vokietijos dienraštis pateikė pokalbį su Lietuvos užsienio reikalų viceministru, derybų su NATO koordinatoriumi Giedriumi Čekuoliu. Pasak viceministro, Lietuvos pranašumas prieš kitas Rytų Europos šalis, siekiančias narystės arba jau tapusias NATO narėmis, yra tai, jog Lietuvos kariuomenė buvo pradėta kurti nuo nieko ir neturėjo komunistinių kariuomenės struktūrų paveldo. Be to, vadovaujantys kariuomenės pareigūnai yra gavę išsilavinimą Vakarų Europoje, ginkluotė, padedant Vokietijai ir kitiems partneriams, jau dabar iš esmės atitinka NATO standartus. Čekuolis atmetė ir stereotipu tapusį, dažnai cituojamą Rusijos prieštaravimą galimai Baltijos šalių narystei NATO. Pasak jo, prezidento Adamkaus vizito į Maskvą metu Rusijos prezidentas Putinas netiesiogiai pripažino Lietuvos teisę pasirinkti saugumo garantijas. Straipsnyje pateikiama statistika, jog 52 proc. Lietuvos gyventojų pritaria narystei aljanse, o rusakalbių gyventojų tarpe NATO priešininkų sumažėjo nuo beveik 100 proc. iki 42 proc. Christoph Winder. Baltische Staaten: Sowjetische Altlasten bremsen // Der Standart 2001 04 06 Christoph Winder. Umweltschutz macht baltische EU-Beitritte diffizil // Der Standart 2001 04 05 Nuclear power and E.U. job market central to Ferrero-Waldner' talks // APA 2001 04 04 Estland Vorreiter bei Reformen // Wiener Zeitung 2001 04 06 Austrijos spaudoje per savaitę pasirodė keletas straipsnių apie Austrijos užsienio reikalų ministrės Benitos Ferrero-Waldner vizitą į tris Baltijos šalis. Pagrindinės pokalbių Vilniuje temos buvo pasirengimas narystei ES ir su tuo susiję klausimai: Ignalinos AE uždarymas bei pereinamasis periodas laisvam darbo jėgos judėjimui, Lietuvai įstojus į ES, kurio pageidauja Austrija. Ministrė pabrėžė, kad tokio pereinamojo laikotarpio įvedimas būtų sąlyga ES plėtros pripažinimui jos šalyje bei Vokietijoje. Ministrė taip pat pareiškė, jog reikalavimas kuo greičiau uždaryti sovietinio tipo Ignalinos AE yra bendra ES pozicija. Spaudoje pastebima, jog Lietuvoje ministrė išgirdo atsargiausius vertinimus dėl galimos narystės ES datos. Pasak Adamkaus, Lietuva ES nare galėtų tapti ne anksčiau 2005 metų. Į NATO Lietuva tikisi įstoti greičiau. Peter Michael Wolf. Vereinsbank: über Vilnius den Nordosten erschliessen // Die Welt 2001 04 06 Straipsnis Vokietijos dienraštyje skirtas Vokietijos banko Vereinsbank, kurio būstinė įsikūrusi Hamburge, atstovybės Vilniuje atidarymui, dalyvaujant prezidentui Adamkui. Vokietijos banko atstovas, kalbėdamas Vilniuje, pareiškė, jog Lietuva turi kuo puikiausias galimybes tapti "Baltijos tigru".Pagrindinis banko tikslas Vilniuje būsiąs verslo kontaktų tarp Vokietijos ir Lietuvos stiprinimas. Baltijos regione iki šiol aktyviai veikė Skandinavijos bankai, tačiau 260 bendrų su Vokietija įmonių rodo didelį šios šalies susidomėjimą Lietuvos rinka. Straipsnyje minima, jog užsienio prekyba su Europos Sąjunga Lietuvoje išaugo nuo 49 iki 68 proc. Kalbėdami apie verslo sąlygas Lietuvoje, vokiečių atstovai paminėjo gerą kelių infrastruktūrą, tačiau pasigedo tarptautinio susisiekimo koridoriaus su Vakarų Europa ir muitinių sąjungos tarp Baltijos valstybių. Thomas Mayer. EU: Startabbruch ist nicht mehr möglich // Der Standart 2001 04 06 Straipsnis Austrijos dienraštyje skirtas ES plėtrai aptarti. Pasak autoriaus, Briuselyje vyrauja nuomonė, jog ši plėtra bus greitesnė ir vyks anksčiau, nei buvo manoma. Plėtros branduolyje - Lenkija, Vengrija ir Čekija. Lenkijos priėmimą ypač remia Vokietija. Trijų Baltijos valstybių ir Slovakijos, kurių bendras gyventojų skaičius nesiekia nė trylikos milijonų, priėmimas, Briuselio nuomone, sukeltų santykinai nedaug problemų, palyginti su politine ir strategine jų narystės reikšme. Pasak autoriaus, Nicos viršūnių susitikime priimti sprendimai lėmė, kad kandidatės pradėjo tiesiog lenktyniauti, kas uždarys daugiau derybų skyrių. Kaip pavyzdys pateikiama Lietuva, ką tik preliminariai uždariusi 6 skyrius ir dabar su trylika uždarytų skyrių beveik pasivijusi Lenkiją. Autorius atkreipia dėmesį, kad Baltijos valstybių narystė ES sukurtų naują - taip pat ir saugumo politikos požiūriu - svorio centrą aplink Baltijos jūrą su trimis sostinėmis: Berlynu, Varšuva ir Praha. Austrija tokiu atveju atsidurtų Sąjungos pakraštyje, teigia autorius. Šiam procesui pritaria ir NATO bei Jungtinės Valstijos, kurios neatsitiktinai ragina Europos partnerius parodyti daugiau dėmesio Estijai, Latvijai ir Lietuvai.