*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

UŽSIENIO SPAUDA APIE LIETUVĄ 2001 03 19 – 03 25

Friedbert Pflueger. Who’s afraid of round two? // The Washington Times 2001 03 19 Vokietijos bundestago nario straipsnis skirtas NATO plėtros perspektyvoms aptarti. Autorius apgailestauja, kad europiečiai vengia svarstyti NATO reikalus, kuriuos į antrą vietą nustūmė “istorinis megaprojektas” – Europos Sąjungos plėtra ir jai reikalingos vidinės ES reformos. Daugelis požymių liudija, kad 2004-2005 metais ES gali priimti net dešimt naujų narių, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, kurios dar nebus pasiruošusios narystei. Pasak autoriaus, kai kurie europiečiai slapta tikisi, kad 2002 metų NATO viršūnių susitikimas nuspręs nepriimti naujų narių. Jo nuomone, būtent Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į NATO svarbus Europos saugumui ir atitinka JAV interesus – užtikrina platų priėjimą prie Juodosios jūros ir jos energetinių išteklių kelių. Kitos dvi naujos NATO narės turėtų būti Slovėnija – kadangi gerai pasirengusi – ir Slovakija – dėl geostrateginių priežasčių. Kalbėdamas apie Baltijos šalis autorius teigia, jog Rusija negalės sutrukdyti šių šalių integracijai. Baltijos klausimas taps aljansui “pasitikėjimo testu”. Autoriaus manymu, antrajame NATO plėtros etape 2002 m. gali būti pasirinktas “atsargusis” plėtros variantas, suteikiant narystę tik vienai Baltijos valstybei – Lietuvai, kuri neturi rusų mažumos problemos. Patvirtinant tolesnę plėtros perspektyvą, Latvijai ir Estijai turėtų būti suteiktas oficialių kandidačių statusas. Tony Judt. Der problematische Umgang von grossen mit kleinen EU-Staaten // Die Presse 2001 03 23 Austrijos dienraštis spausdina interviu su Didžiosios Britanijos istoriku, Europos studijų profesoriumi Niujorko universitete Tony Judt apie Europos Sąjungos plėtrą ir santykius tarp valstybių ES viduje. Pašnekovo teigimu, per pastaruosius dešimtį metų nebuvo sukurta ES plėtros strategija, rimtai įvertintos šio proceso pasekmės bei su plėtra susijusios darbo jėgos judėjimo problemos. Dabartinės ES kandidatės (įskaitant net ir Lenkiją) yra nedidelės šalys, kurias istorinė patirtis skatina išlaikyti nacionalinį identitetą, todėl Briuselis turi suprasti, kad kiekvienas įsikišimas į šių šalių administracines, ekonomines arba teisines problemas nuo tam tikro momento yra suvokiamas kaip prieštaraujantis nacionaliniams interesams. Taigi Europos Sąjungai yra iškilusi užduotis pakeisti valstybių santykius organizacijos viduje. Kita ateities problema yra susijusi su finansais – didėjanti finansinės paramos paklausa iš naujųjų narių pusės turės būti patenkinama vis mažesniais resursais –Briuselis nebegalės vaidinti Europoje turtingo dėdės. Todėl ES ateitį istorikas mato kaip silpną valstybių sąjungą su stipriais ekonominiais ir teisiniais komponentais. Ahto Lobjakas. EU: Candidates voice their views on future // Radio Free Europe 2001 03 23 Per savaitę atstovai iš ES šalių kandidačių dalyvavo Briuselyje Europos parlamento surengtose diskusijose apie ES ateitį. Jų išreikštos nuomonės rodo, kad šios šalys pasiryžusios kuo aktyviau dalyvauti šiose diskusijose ir pasipriešinti didesnei centralizacijai ES viduje. Kaip pastebėjo Čekijos atstovas, šalims kandidatėms dabar svarbu nustoti mąstyti apie ES techniniais ir administraciniais terminais ir pradėti politinę diskusiją apie tai, kokią ES šios valstybės nori matyti ateityje ir kaip jos gali prisidėti prie tos ateities kūrimo. G.Steponavičius, Lietuvos Seimo vicepirmininkas, pareiškė, jog ES ir šalių kandidačių vyriausybės turėtų įtraukti į diskusijas apie ES ateitį savo valstybių piliečius. Šios diskusijos turėtų būti visiškai viešos, taip pat prieinamos internete. Pasak Lenkijos Seimo vicepirmininkės, atėjo laikas aiškiai pasakyti ir įtikinti šalių kandidačių piliečius, kad ES nekelia grėsmės tautinės valstybės egzistavimui. Gisbert Mrozek. EU-Gipfel: Russland erwartet wenig // Der Tagesspiegel 2001 03 23 Vokietijos dienraštis spausdina pokalbį su Rusijos politologu Viačeslavu Nikonovu apie numatomą ES viršūnių susitikimą Stokholme. Pasak politologo, Rusija palankiau vertintų situaciją, kai Baltijos šalys pirma priimamos į ES, bet ne į NATO. Tokiu atveju Kaliningrado sritis galėtų tapti tiltu tarp Rusijos ir ES. Tačiau sprendimą priims ne Stokholmas, o Vašingtonas, teigia politologas. Pagrindine Rusijai nerimą keliančia problema jis įvardina Kaliningrado susisiekimą su likusia Rusijos dalimi. Lietuva šiais klausimais dalykiškai bendradarbiauja su Rusija, tuo tarpu Lenkija atsisako suteikti tranzitinį koridorių. Pasak politologo, ES šiems reikalams skiria per mažai dėmesio, todėl jis nesitiki, kad problema būtų išspręsta artimiausiu metu. Neil Steinberg. Exploring Chicago’s link to Lithuania // Chicago Sun-Times 2001 03 18 Neil Steinberg. Lithuania loks ahead - and back // Chicago Sun-Times 2001 03 19 Neil Steinberg. Devoted doctors making a difference // Chicago Sun-Times 2001 03 20 Neil Steinberg. For young, faith is fleeting // Chicago Sun-Times 2001 03 22 Neil Steinberg. Seeking refuge in NATO // Chicago Sun-Times 2001 03 23 Neil Steinberg. Chicago past helped shape leader’s future // Chicago Sun-Times 2001 03 25 Čikagos dienraščio korespondentas ir fotoreporteris praleido savaitę Lietuvoje ir parengė seriją straipsnių, kuriuose paliečiamos tokios temos: Lietuvos ir Čikagos ryšiai, pasirengimas narystei NATO, interviu su prezidentu Adamkumi, Čikagos gydytojų pagalba Vilniaus universiteto Vaikų klinikai, religija Lietuvoje. Vertindamas dabartinę situaciją Lietuvoje, autorius pastebi svyravimą tarp Rytų ir Vakarų, tarp praeities ir ateities. Tai rodo ir visuomenės nuomonės pasidalijimas narystės NATO klausimu bei prekybos balansas, tik neseniai pakrypęs Vakarų pusėn. Istoriniai įvykiai tebedaro įtaką šiandieniniam politiniam gyvenimui. Autorius rašo apie parlamento svarstymus birželio 23, kurią jis vadina nacių invazijos diena, paskelbti nacionaline švente. Pasak E.Zingerio, šios dienos įteisinimas reikštų visuomenės suskaidymą ir kitataučių atribojimą, nes 250-iai tūkstančių žydų ši diena buvo holokausto pradžios diena. Autorius cituoja JAV ambasadorių Lietuvoje John Tefft, kuris pastebi tvirtą lietuvių ryžtą integruotis į Vakarus, tapti veiksmingais Europos ir Vakarų visuomenės nariais.