Naujienos

Viktor Falkov. Valdas Adamkus again preparing to visit Moscow // Nezavisimaya Gazeta 2001 03 03 Rusijos dienraštis praneša, kad Lietuvos prezidento V.Adamkaus vizitas į Rusiją, atidėliotas ne vieną kartą, gali vėl neįvykti, kadangi Rusijos Dūma neratifikuoja sienos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos. Autoriaus teigimu, abiejų šalių santykiai per pastaruosius šešis mėnesius pastebimai pagerėjo, nes po Seimo rinkimų spalio mėnesį V.Landsbergis “paliko politinę areną” ir niekas nebeprimena Rusijai jo iniciatyva parengto įstatymo apie žalos atlyginimą. Aplenkdamas kaimynus ir pirmasis apsilankydamas su vizitu Maskvoje Adamkus kuria Lietuvos kaip “Baltijos lokomotyvo” įvaizdį, šalies, pirmaujančios rengiantis narystei ES ir NATO. Be to, Lietuva supranta, jog integracija į Europą smarkiai priklausys nuo gerų Maskvos ir Briuselio santykių. Gerindama santykius su Rusija, Lietuva nuties kelius ir kitoms Baltijos valstybėms, taip prisidėdama prie jų integracijos į Vakarus. Pasak autoriaus, Adamkaus norą apsilankyti Maskvoje lemia ir ekonominė krizė Lietuvoje: pastaraisiais metais prekių apyvarta su NVS šalimis nukrito nuo 85 iki 15 procentų, nors NVS ir toliau lieka “pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis”. Sienos sutarties ratifikavimo delsimą Dūmoje autorius aiškina dviem priežastimis: Rusija nori gerai išanalizuoti situaciją ir numatyti pasekmes Kaliningrado sričiai atsidūrus ES apsuptyje ir, antra priežastis, rusų susirūpinimą kelią Lietuvos ir Lenkijos karinio aktyvumo padidėjimas pasienyje. Vis dėlto, prezidentas Adamkus aktyviai ruošiasi vizitui. Matyt, teigia autorius, jam įtikinamai pranešta, jog sienos sutartis bus ratifikuota. Kjell Dragnes. Taktikk eller taktiske atomvåpen? // Aftonposten 2001 03 07 Gunnar Johnsen. Lite Kaliningrad-frykt å spore i NATO // Aftonposten 2001 03 08 John Arne Moen. Amerikanske rapporter om russiske a-våpen bekymrer // Aftonposten 2001 03 08 John Arne Moen. Russiske a-våpen rettet mot Skandinavia // Aftonposten 2001 03 06 Norvegijos dienraštyje pasirodė keletas straipsnių apie tariamą Rusijos atominio ginklo dislokavimą Kaliningrade. Straipsniuose keliamas klausimas: ko Rusija nori pasiekti tokiais veiksmais? Nors formalių sutarčių, draudžiančių perkelti atominį ginklą į Kaliningrado sritį, nėra, tačiau Rusijos ir JAV prezidentai keletą kartų skelbė apie susitarimą smarkiai sumažinti taktinio atominio ginklo atsargas ir perkelti jas į centrinius Rusijos regionus. Vis dėlto, po karinių manevrų Zapad-99 Rusija peržiūrėjo savo strateginę doktriną, didesnę reikšmę suteikdama branduoliniams ginklams. Pastarąjį Rusijos žingsnį autorius vertina kaip galimą būdą pademonstruoti Rusijos spaudimą nepritariant Baltijos šalių narystei NATO. Tačiau tokiu atveju nėra priežasčių veikti slaptai. Autorius nurodo dar dvi priežastis, kodėl Rusijai nenaudingas ginklų dislokavimas Kaliningrade: pirma, Rusijos ir NATO santykiai po Kosovo krizės vėl ėmė pamažu gerėti, antra, toks žingsnis pakenktų Rusijos paskelbtai Europos raketinės gynybos iniciatyvai, konkuruojančiai su JAV kuriama sistema. Todėl autorius daro išvadą, jog žinia apie taktinio branduolinio ginklo dislokaciją Kaliningrade labiausiai naudinga Jungtinėms Valstijoms, kurios smarkiai spaudžia savo partnerius Europoje priimti raketinės gynybos planą. Andrew F.Tully. Current Chief optimistic about enlargement // Radio Free Europe 2001 03 08 Švedijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES, užsienio reikalų ministrė Anna Lindh, kalbėdama Strateginių tyrimų centre Vašingtone, optimistiškai nušvietė ES plėtrą, kuri atneš Europai politinį ir ekonominį stabilumą ir sukurs didžiausią pasaulyje vidinę rinką su daugiau kaip 500 mln vartotojų. Kai kurie susitikimo su Anna Lindh dalyviai reiškė abejones dėl galimos negatyvios Rusijos įtakos plėtros procesui – ne tik NATO, bet ir Europos Sąjungos. Į tai ministrė atsakė, jog nė viena valstybė neturės veto teisės svarstant šiuos klausimus. Pasak ministrės, pirmininkavimo laikotarpiu Švedija sieks parodyti Rusijai, jog ES plėtra nekelia grėsmės Rusijos ekonomikai. Rusijos eksperto Michael Moore iš Vašingtono universiteto nuomone, Rusija jau nebeturi galimybių patraukti į savo ekonominės įtakos sferą Rytų Europos – tarp jų ir Baltijos – valstybes. K.P.Foley. NATO: Chief says Alliance not coming apart // Radio Free Europe 2001 03 08 Lankydamasis JAV NATO Generalinis sekretorius George Robertson pareiškė, kad sprendimą dėl plėtros aljansas priims vadovaudamasis tik savo valia ir neatsižvelgdamas į kitas šalis, bet atsisakė komentuoti, kokios šalys iš devynių aktyviai narystės siekiančių valstybių – tarp jų ir Baltijos - ir kada galėtų būti pakviestos tapti naujomis narėmis. “Negali būti pareikštas veto savarankiškam NATO sprendimui arba savarankiškam kitų šalių sprendimui pasirinkti saugumo garantijas”, pareiškė NATO vadovas. Jo nuomone, naujosios narės turi įrodyti, kad galės prisidėti prie bendro saugumo kūrimo, o ne tik juo naudotis. Christof Siemes. Ein Engel sucht Sponsoren // Die Zeit 2001 03 08 Įtakingas Vokietijos savaitraštis pradeda seriją publikacijų apie šalių ES kandidačių kultūrą ir meną. Pirmasis šios serijos straipsnis buvo skirtas Lietuvai. Pagrindinės šios išsamios publikacijos temos, atspindinčios naujausias tendencijas šalies kultūriniame gyvenime, buvo Užupio respublika, Oskaro Koršunovo teatras, Šiuolaikinio meno centras bei pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriumi istoriku E.Aleksandravičiumi. “Koršunovo teatras jau seniai atėjo ten, kur Lietuva dar tik norėtų patekti – į Europą”, teigia autorius. Pasak jo, nepaisant Lietuvos menininkų pasiekimų, kultūra čia tebėra “gėlelė kelio į Europą, į laisvąją rinką pakrašty”. Todėl autorius žavisi Lietuvos jaunųjų menininkų ir intelektualų atkakliomis pastangomis puoselėti meną kaip savarankišką vertybę, nepaisant ekonomikos varžtų. VDU prorektorius gana pesimistiškai vaizduoja Lietuvos artėjimą link Europos ir teigia, jog pusė jo tautiečių nieko nežino apie Europą, o kita pusė baiminasi ūkio žlugimo, daugelis geriausių Lietuvos protų emigruoja, o iš penkiasdešimties išvykstančių tik vienas sugrįžta. Brigitte Salino. Un “Othello” energique a la Bienalle de Venise // Le Mond 2001 03 08 Prancūzų dienraštis recenzuoja Venecijos bienalėje Italijoje parodytą E.Nekrošiaus spektaklio “Otelas” pasaulinę premjerą. Palankius atsiliepimus palydi autorės samprotavimai apie archaišką lietuvių kalbą ir ilgametes lietuvių kultūros tradicijas. Pasak autorės, spektaklio sėkmei didelės reikšmės turi įdomus aktorių, ypač pagrindinių – Otelo, Dezdemonos ir Jago -, parinkimas. Marek Laane. Vilniuse linnapea: meer peab tegutsema, mitte toolil istuma // Postimees 2001 03 09 Estijos dienraštyje išspausdintas interviu su Vilniaus meru Artūru Zuoku, kuriame meras aptaria aktualiausias sostinės problemas ir vadovavimo miestui patirtį, palankiai vertina savo apsilankymo Taline rezultatus ir Estijos patirtį mokesčių sistemos ir savivaldos srityse.