Naujienos

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, jos atsiradimas ir padaryta pažanga

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija – tai pirma tokio pobūdžio Europos Parlamento iniciatyva, kuri pasiūlė makroregiono, šiuo atveju Baltijos jūros regiono, sampratą kaip naują postūmį bendram Europos Sąjungos vystymuisi ir pavedė šią iniciatyvą įgyvendinti Europos Komisijai. Nuo pirminės rezoliucijos, EP priimtos 2006-11-16, iki dabartinių dokumentų, Strategijos samprata ganėtinai kito, tačiau šiandieninis jos pavidalas yra toks, koks buvo paskelbtas 2009 m. birželio 10 d. Europos Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ES BJRS). Europos Vadovų Tarybos susitikime, vykusiame 2009 m. spalio 29-30 d. buvo pritarta Strategijai ir jos  įgyvendinimo Veiksmų planui, parengtam remiantis konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais rezultatais. Europos Vadovų Taryba paragino visus atitinkamus subjektus skubiai veikti ir užtikrinti visišką Strategijos, turėsiančios tapti pavyzdžiu kitiems regionams, įgyvendinimą.

Strategijos reikalingumas kilo iš to, jog praėjus penkeriems metams po ES plėtros, ėmė aiškėti, kad Baltijos jūros regionui, kur dauguma valstybių yra ES narės - Švedija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva ir Lenkija - kyla įvairių grėsmių. Tai: rimtas ekologinis pavojus (didelė jūros tarša, nykstantys žuvų ištekliai, naftos išsiliejimo rizika, klimato kaita), nevienodai išsivysčiusi regiono valstybių ekonomika (kai tinkamai nepasinaudojama patekimo į ES rinką galimybėmis ir kai nėra susiformavusi verslo kultūra), nepakankami energijos perdavimo ir paskirstymo tinklai, nepakankamos transporto jungtys, jūros saugos ir saugumo trūkumai. Šių problemų sprendimą sunkino veiksmingo koordinavimo stoka.

Siekiant pateikti koordinuotą sisteminį atsaką į pagrindines regiono problemas ir pasiūlyti konkrečius šių problemų sprendimus ir buvo suformuota ES BJRS. Keturiais strategijos „kertiniais akmenimis“ siekiama padaryti šį Europos regioną: ekologiškai tvarų (pvz., perdirbant nuotekas); klestintį (pvz., skatinant mažąsias ir vidutines įmones diegti inovacijas), prieinamą ir patrauklų (pvz., gerinant transporto ryšius), tokį, kuriame užtikrinama sauga ir saugumas (pvz., gerinant reagavimą į nelaimingus atsitikimus).

Strategija - tai pirmas ES istorijoje bandymas pateikti konkrečius pasiūlymus, skirtus visoms Baltijos jūros regiono valstybėms. Tikimasi, kad jos įgyvendinimas pagerintų padėtį daugelyje regiono gyventojų kasdienio gyvenimo sričių. Tarp pasiektų rezultatų turėtų būti: švaresnė jūra (tai teiktų naudos aplinkos, poilsio ir turizmo požiūriu), geresnės transporto sistemos, patikimesnis energijos tiekimas dėl geresnių tinklų, veiksmingesnės įmonės ir ūkis (pasinaudojus regiono integravimusi į ES rinką), saugesnis laivų eismas. Be to, pagal ES Baltijos jūros regiono strategijos modelį rengiamos strategijos kitiems regionams, pavyzdžiui, Dunojaus upės baseino, kurios tvirtinimo procesas jau prasidėjo, vėliau ir Adrijos-Jonijos jūrų regiono.

Strategijos įgyvendinimas yra daugiapakopis ir vyksta keliais lygmenimis. ES Taryba formuoja Strategijos politiką, EK atsako už kompleksinę vykdymo priežiūrą. Bendradarbiaudama su regiono valstybėmis narėmis, Komisija kasmet rengs ir ES Tarybai teiks Strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir, prireikus, Strategijos Veiksmų plano pakeitimų pasiūlymus. Šiuo metu jau yra priimta pirmoji 2010 metų Ataskaita ir Veiksmų plano pakeitimai. ES Komisija taip pat privalo prižiūrėti, kaip ES finansinių išteklių panaudojimas prisideda prie Strategijos prioritetų įgyvendinimo.

Kita vertus, Strategijos įgyvendinimas yra planuotas kaip norinčių jame dalyvauti organizacijų (tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių, vietinės savivaldos, verslo) iniciatyva. ES Tarybos ir ES Komisijos siūlymu, visos aštuonios Baltijos jūros regionui priklausančios ES valstybės narės paskyrė nacionalinius koordinatorius, prioritetinių sričių koordinatorius ir pagrindinių projektų vadovus, kurie atlieka tarpininkų tarp ES Komisijos ir valstybių narių institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių vaidmenį. Prasidėjus Strategijos įgyvendinimo procesui, ES Tarybos sprendimu iš ES-8 nacionalinių koordinatorių bei ES-19 atstovų buvo suformuotas ES Komisijos patariamasis organas – Aukšto lygio grupė, kuri padeda ES Komisijai stebėti Strategijos įgyvendinimo pažangą, tvirtina metines atskaitas ir veiksmų plano pakeitimus, aptaria Strategijos įgyvendinimo metu iškylančias problemas. Metinės ataskaitos projektas taip pat pristatomas įvertinimui Metiniame socialinių ir ekonominių partnerių forume.

Siekiant kuo didesnio Strategijos lankstumo, ES pirmininkaujanti valstybė atsižvelgia į Metinėje ataskaitoje pateiktus pasiūlymus dėl tolesnio Strategijos įgyvendinimo ir galimų veiksmų plano pakeitimų, ir tuo tikslu organizuoja Strategijos pakeitimų svarstymą ir tvirtinimą ES Taryboje. 2013 m. Metinį forumą, skirtą ataskaitai aptarti, ketina organizuoti tuo metu ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva.

Lietuvos vaidmuo

Strategijos veiksmų plane nustatyta 15 prioritetinių sričių, kuriose artimiausiais metais reikia imtis veiksmų, ir apie 80 pagrindinių projektų.   Lietuvai, kartu su regiono partneriais, patikėta koordinuoti 3 prioritetinių sričių ir 10 pavyzdinių projektų įgyvendinimą.

Trys prioritetinės sritys tai (pagal Veiksmų plano numeraciją):

9) stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą (su Švedija, Suomija, Lietuva konkrečiai kuruoja kaimo plėtrą),

11) pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (su Švedija),

15) sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą (su Suomija).

Pagrindiniai projektai tai:

7.1. Sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai (su Švedija),

7.3. Plėtoti bendrą Baltijos jūros regiono strategiją, skirtą inovacijoms paslaugų sektoriuje (su Suomija),

7.4. Diegti inovatyvius tarpsektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus bendro pavadinimu „Sveikatos regionas“ (su Vokietija),

10.1. Vykdyti Baltijos Energetikos Jungčių Plano įgyvendinimo monitoringą (su BEMIP dalyvaujančiomis valstybėmis),

11.4. Siekti trumpesnių skrydžių maršrutų (su Lenkija),

11.5. Bendradarbiauti pažangesnių transporto priemonių taikymo srityje (su Švedija),

12.1. Stiprinti savanorišką bendradarbiavimą tarp regiono universitetų (su Baltijos Universitetų programa),

12.3. Nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų mobilumui Baltijos jūros regione (su Danija, Vokietija),

12.6. Įsteigti Jaunimo išteklių centrą,

15.3. Įgyvendinti Baltijos jūros darbo grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu regioninę strategiją 2010-2014 metams (su Suomija).

Siekdama užtikrinti gerai koordinuotą ir efektyvų Strategijos įgyvendinimą Lietuvoje, atskaitomybę bei informacijos sklaidą, LR Vyriausybė paskyrė Užsienio reikalų ministeriją atsakinga už Strategijos įgyvendinimo koordinavimą ir sudarė Nacionalinę Strategijos įgyvendinimo priežiūros komisiją, į kurios sudėtį įeina visų LR ministerijų, LR Prezidento kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos, kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

Pirmoji ataskaita, Europos Komisijos paruošta praėjus metams nuo Strategijos įgyvendinimo pradžios, parodė, kad pagrindinių projektų įgyvendinimo lygis yra labai nevienodas. Projektai, kurie buvo vykdomi dar iki Strategijos priėmimo, pvz., susisiekimo srityje, yra ir toliau vykdomi pagal anksčiau numatytą planą ir finansavimą. Tuo tarpu naujai pateiktų projektų, įtrauktų į Veiksmų planą, įgyvendinimas yra labiau pradinėje, kartais dar tik partnerių, konkretaus turinio ir finansavimo šaltinių paieškos stadijoje. Šiame kontekste reikėtų atskirai paminėti vieną naują projektą. Lietuva, atstovaujama Ūkio ministerijos, kartu su Švedija sėkmingai įgyvendina Europos Komisijos strateginiu laikomą pavyzdinį projektą „BSR Stars“, skirtą inovacijų, klasterių ir MVĮ tinklų plėtrai, kuris jungia 10 šalių. 2010 m. vienam su BSR Stars susijusiam projektui StarDust gautas 6,512 mln. EUR finansavimas. Apie šį projektą dar bus išsamiau kalbama šioje sesijoje.

ES Baltijos jūros regiono strategija, inicijuota Europos Parlamento, yra užmanyta kaip vietinės iniciatyvos strategija, kaip veiksmas, kuris turi remtis regiono poreikiais, kilti iš jo piliečių poreikių, turi būti remiamas tiek europinių fondų, tiek nacionalinėmis lėšomis. Jos įgyvendinimo koordinatoriais yra ir Europos Komisija, ir - vietose – prioritetinių sričių koordinatoriai bei pavyzdinių projektų vadovai. Kviečiame įdėmiau susipažinti su Strategija, jungtis prie jos prioritetinių sričių, kurioms vadovauja Lietuva, bei nepamiršti, kad jūsų projektams atviros ir visos likusios prioritetinės sritys. Mokslo, verslo, įvairiausių sričių atstovai dabar ieško sau partnerių visame Baltijos jūros regione, nes regioninis mąstymas  praplės mūsų visų perspektyvas ir galimybes. Beje, nepamirškime ir to, kad ES Bendrųjų reikalų taryba jau patvirtino Dunojaus upės regiono strategiją, su kuria žadame glaudžiai bendradarbiauti, bei to, kad Strategijos rėmuose vykdomuose projektuose žada dalyvauti mūsų  kaimynė Rusija (jau nekalbant apie Norvegiją ir Islandiją).

Aktyvesnis Lietuvos verslininkų dalyvavimas kuriant naują Baltijos jūros regiono potencialą yra ne tik sveikintinas, bet tiesiog būtinas. Baltijos makroregionas – tai nauja mūsų ūkio plėtros perspektyva ir galimybė. Naudokimės ja.

Linkiu įdomios diskusijos, į kurią mes būtinai atsižvelgsime siūlydami tolesnį Baltijos jūros regiono poreikių įgyvendinimą.