Naujienos

Paskaitos tema: "Penkeri Lietuvos metai ES ir NATO: tik pirmoji maratono atkarpa"

Mieli Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės nariai, brangūs šiauliečiai,

Šiais metais Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) sukanka 60 metų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pasirašytai deklaracijai – 60 metų. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje ir NATO sukanka penkeri. Minėdama šias sukaktis, Užsienio reikalų ministerija, kaip ir kitos Lietuvos valdžios institucijos, ruošia minėjimo renginių ciklą.

Neatsitiktinai pirmasis renginys vyksta Jūsų universitete, juk visai netoli Šiaulių yra įsikūręs vienas akivaizdžiausių mūsų euroatlantinės integracijos rezultatų – NATO oro pajėgų misija Zokniuose.

Prieš 60 metų, 1949 vasario 16 dieną taip pat netoli Šiaulių,  Radvilškio r., Minaičių kaime, iš visos Lietuvos susirinkę partizanų vadai pasirašė deklaraciją šūkiu „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Tai tapo politiniu-teisiniu pagrindu ilgam ginkluotam pasipriešinimui už Lietuvos laisvę. Dokumento nuostatos orientuotos į ateitį. Partizanų vadai matė, kad laisvės kovotojų jėgos silpsta ir reikia rengtis gyventi ilgalaikės okupacijos sąlygomis.

Deklaracija įteisino Lietuvos laisvės kovų sąjūdį (LLKS) kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracijos signatarai pasisakė už demokratinę respubliką, už tai, kad suvereni valdžia priklauso tautai, už laisvus, demokratinius, visuotinius rinkimus. LLKS tarybos Deklaracija – okupuotos, bet nenugalėtos lietuvių tautos Laisvės Konstitucija.

LLKS tarybos nariai ir deklaracijos signatarai – kovose užsigrūdinę ir partizanų pasitikėjimą įgiję kovotojai. Tarp kurių buvo vienintelis kadrinis Lietuvos kariuomenės karininkas – suvažiavimo metu pakeltas į generolus – Jonas Žemaitis-Vytautas.
Net penki partizanų vadai: kap. Aleksandras Grybinas-Faustas, pulk. leit. Leonardas Grigonis-Užpalis, kap. Vytautas Gužas-Kardas, pulk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulk. Juozas Šibaila-Mierainis, pagal išsilavinimą buvo mokytojai.
Majoras Petras Bartkus-Žadgaila – Vytauto Didžiojo universiteto, kap. Bronius Liesys-Naktis – Aukštesniosios technikos mokyklos studentai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nesulaukė nė vienas iš deklaracijos signatarų. Paskutinysis iš jų – Adolfas Ramanauskas-Vanagas (jo duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė yra dabartinio Seimo narė nuo TS-LKD) – buvo nuteistas ir sušaudytas Vilniuje 1957 m.

Pagerbkime visų laisvės kovotojų: partizanų, ištremtų, įkalintų šviesų atminimą tylos minute.

I. Ko pasiekėme?

Šiandien, kalbant apie ES ir NATO, norėčiau trumpai nužvelgti Lietuvos nueitą kelią ir pasiūlyti Jums keletą įžvalgų, kviesdamas diskutuoti, ką dar reikia padaryti, kad narystę ES ir NATO maksimaliai išnaudotume.

Nuo 2004-ųjų padėjome nemažai pastangų ir pelnytai galime džiaugtis laimėjimais, kurie ne tik daro Lietuvą saugesne ir geresne gyventi valstybe, bet ir didina jos, kaip įtakingos ir atsakingos tarptautinės bendruomenės narės, įvaizdį. Norėčiau įvardyti keletą svarbiausių laimėjimų:

SAUGUMO SRITYJE

1. Tapę NATO nariais, vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutarties 5 uoju straipsniu, teigiančiu, kad ginkluoto puolimo prieš bet kurią NATO aljanso narę atveju ją gina visos kitos narės, įgijome šios organizacijos saugumo garantą;
2. Lietuvoje įsikūrus NATO Oro policijos misijai, nuo pirmos narystės dienos NATO sąjungininkai patruliuoja mūsų ir kitų Baltijos valstybių oro erdvėje. Lietuvoje jau yra tarnavę 1548 NATO valstybių kariai.

SOCIALINĖJE IR EKONOMINĖJE SRITYSE

3. Lietuvos gyventojai naudojasi visomis keturiomis ES laisvėmis: laisvu asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Tai labai greitai padėjo pamiršti, kiek parų prieš keliolika metų turėdavome praleisti prie sienos, keliaudami į Latviją ar Lenkiją. Lietuvos verslas įgavo dideles galimybes dalyvauti ES vidaus rinkoje. 2/3 Lietuvos eksporto arba 33 mlrd. litų yra nukreipta į ES šalių rinkas. Nuo 2003 m. mūsų eksportas į ES valstybes išaugo beveik 3 kartus!
4. Šalies biudžetą kasmet papildo dideli ES paramos srautai, už kuriuos tiesiami keliai, renovuojamos mokyklos, kuriami verslo, švietimo ar kultūros projektai. 2004-2006 m. laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 6,7 mlrd. litų. 2007-2013 m. mus turėtų pasiekti daugiau kaip 6 kartus didesnė parama – 41,6 mlrd. litų. Aritmetika paprasta – kiekvienam Lietuvos gyventojui šiuo laikotarpiu turėtų atitekti daugiau kaip po 12 000  litų.
5. Verslas gali konkuruoti dėl didelių NATO kontraktų. 26 Lietuvos įmonės turi galimybę dalyvauti NATO institucijų skelbiamuose darbų, prekių ir paslaugų konkursuose.

ĮSITRAUKIMO Į ES POLITIKĄ IR INSTITUCIJAS SRITYJE

6. Lietuvai svarbūs klausimai iškilo į europinį lygį. Lietuvos diplomatams pavyko pasiekti, kad į atnaujintas ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės būtų įrašyti mums svarbūs klausimai: naftotiekio „Družba“ darbo atnaujinimas, konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sureguliavimas, Rusijos įsipareigojimai Energetikos chartijai, Rusijos bendradarbiavimas su Lietuva, tiriant mums ypač jautrias Sausio 13-osios ir Medininkų bylas.
7. Lietuvos iniciatyva sutarta ES siekti energetinio solidarumo.
8. Viena iš ES agentūrų, Europos lyčių lygybės institutas, bus įkurtas Vilniuje. Kaip žinote, vadovauti jam paskirta ir lietuvė direktorė – Virginija Langbakk.
9. Lietuviai gausiai įsidarbina ES institucijose. Jose dirba daugiau kaip 550 mūsų tautiečių.

Esu tikras, kad šį sąrašą asmenine nauda iš Lietuvos euroatlantinės narystės galime papildyti kiekvienas iš mūsų. Ne veltui lietuviai yra vieni didžiausių euro-optimistų ir NATO šalininkų.

II. Ką duodame ES ir NATO?

Antra vertus, Lietuva negali būti vien naudos ir paramos gavėja. Narystė ES ir NATO reiškia ne tik teises, bet ir pareigas. Įstodami į laisvės, demokratijos ir įstatymo viršenybės vertybes išpažįstančių šalių bendruomenę, įsipareigojome dalytis rizika ir prisidėti prie visoms ES ir NATO narėms svarbių uždavinių įgyvendinimo.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vasario 6-8 dienomis Vokietijoje vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje vaizdingai ir emocingai pažymėjo, kad NATO ir ES yra bendrų vertybių šeima, kurios nariai turi ne tik teises, bet ir pareigas prisidėti prie visos euroatlantinės bendruomenės saugumo ir gerovės!
Kalbant konkrečiai, tai reiškia ir dalyvavimą NATO misijoje Afganistane, ir paramą amerikiečiams uždarant Guantanamo bazę ir taip užtikrinant žmogaus teises, ir finansinės paramos skyrimą tokioms šalims kaip Gruzija, kurioje dėl vykusio karo dešimtys tūkstančių pabėgėlių verčiasi sunkiausiomis sąlygomis. 

Džiugu pastebėti, kad mes nesiekiame būti ir nesame vien ES ir NATO išlaikytiniai. Pateisindama atsakingos euroatlantinės bendruomenės narės vardą:
1. Lietuva įtakingai dalyvauja ES procesuose. Mūsų šalis svariai prisidėjo prie ES Lisabonos sutarties pasirašymo, o mūsų prezidentas Valdas Adamkus suvaidino reikšmingą tarpininko vaidmenį. Atsakingai dalyvavome ir Europos kaimynystės politikos stiprinimo, ir bendros ES energetikos politikos kūrimo procesuose. Šios sritys ilgainiui tapo ES veiklos prioritetais. Galime teigti, kad ir Lietuvos pastangų dėka ES tampa svarbesniu žaidėju tarptautinėje arenoje.
2. Lietuva aktyviai įsitraukė į NATO misijas ir operacijas. Šią pareigą jau atliko 2898 Lietuvos kariai (iš jų  1143 – operacijoje Afganistane).
3. Lietuva sėkmingai vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimo misijai. Šiuo metu į Goro provinciją jau yra išvykusi 8-oji Provincijos atkūrimo grupė. Mūsų valstybei – tai nemaža našta ir išbandymas. Tačiau ir didelė garbė ir prestižo reikalas.
4. Lietuva vykdo kontaktinių NATO ambasadų pareigas Baltarusijoje ir Moldovoje. Nuo 2004 m. Baltarusijoje ir nuo 2009 m. Moldovoje mūsų diplomatai visų NATO šalių vardu skleidžia informaciją apie NATO vertybes ir veiklą.
5. Lietuva 2008 m. spalį įsipareigojo 2009-2010 m. Gruzijos atstatymui skirti 1 mln. eurų. Šį įsipareigojimą prisiėmėme Europos Komisijos ir Pasaulio banko organizuotoje Gruzijos donorų konferencijoje.
6.  Lietuva uoliai deleguoja savo piliečius į ES misijas. Šiuo metu Afganistane, Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Kosove darbuojasi 33 lietuviai.

Dėl savo rimto požiūrio į tarptautinius įsipareigojimus, esame vertinami kaip nuoseklūs, solidūs ir principingi partneriai. Drįsčiau teigti, kad tiek savo entuziazmu, dinamizmu, tiek ir istorine patirtimi praturtiname ES ir NATO.

III. Kokie ateities iššūkiai?

O dabar pakalbėkime apie darbus, kuriuos dar turime atlikti, kad kuo tvirčiau įleistume šaknis euroatlantinėje bendruomenėje ir galėtume naudotis jos privalumais. Štai keletas svarbiausių iššūkių:

EUROPOS SĄJUNGOJE

1. Tarp ateities tikslų išlieka euro įsivedimas, kuris palengvins finansines operacijas su Europa ir pakels pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema (o tai susiję ir su galimomis investicijomis, ir netgi su būsto palūkanų norma).
2. Tebesprendžiame savo energetinio saugumo problemas. Stodami į ES, kaip ir visos stojančios šalys, įsipareigojome uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, bet dėl įvairių priežasčių nespėjome atlikti namų darbų ir garantuoti, kad uždarius ją 2010 m. būtume visiškai garantuoti dėl elektros tiekimo. Dar neįsijungėme į vakarietiškus dujų tiekimo koridorius su Lenkija ir Švedija, nors energetinio saugumo srityje jau matosi didelė pažanga. Esame dėkingi Europos Komisijai, kuri SWEDLIT elektros jungtį įvardijo kaip prioritetinę ES ir pasiūlė skirti jai 175 mln. eurų.
3. Tebesvarstome, kaip tinkamai reaguoti į masinę emigraciją. Atsivėrus ES sienoms ir iš Lietuvos išvykus maždaug dešimtadaliui jos gyventojų, tebekuriame priemones, kaip sumažinti emigraciją ir kaip išlaikyti pastovius ryšius su tautiečiais užsienyje. Dešimtmečius buvome suvaržyti, tad neturime smerkti tų, kurie atsivėrus galimybėms keliauti ir dirbti, sugeba jomis pasinaudoti. Tačiau turime kartu su išvykusiais rasti būdų, kad Lietuva būtų naudinga jiems, o jie – Lietuvai.
4. Būtina gerai pasiruošti diskusijoms ir deryboms dėl naujos 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos. Reikia nustatyti aiškius prioritetus ir siekti, kad ES parama prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos konkurencingumo užtikrinimo, skatintų inovacijas, reformas mokslo ir švietimo srityse, Lietuvos integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę, alternatyvios energetikos ir konkurencingumo, taip pat modernų žemės ūkį, prisidedantį prie kaimo plėtros.

NATO

5. Privalome rasti būdų skirti savo krašto gynybai ne mažiau 2% biudžeto. Šiuo metu skiriame tik kiek daugiau nei 1%. Dėl šios priežasties negalime pilnai modernizuoti savo kariuomenės ir efektyviai atlikti tarptautinių įsipareigojimų.
6. Reikia užsitikrinti, kad laikina NATO oro policijos misija Zokniuose taptų nuolatine. Taip pat reikia stengtis, kad Lietuvoje įsikurtų daugiau NATO fizinės infrastruktūros vienetų. Galbūt Lietuvoje ilgainiui galėtų įsitvirtinti NATO energetinio saugumo centras?
7. Rytų kaimynystė ir Rusija – būtina remti demokratinį kelią pasirinkusias valstybes. Pripažinus istoriją siekti konstruktyvių ir draugiškų santykių su Rusijos Federacija.

Manau, kad Lietuvos kelyje ES ir NATO turėtume vadovautis mano žemiečio, kilusio iš Skuodo krašto, Simono Daukanto pavyzdžiu. Didysis istorikas užuot patogiai sėdėjęs gimtuosiuose Kalviuose, pėsčiomis pasiekė Vilnių, kur, priėmęs didmiesčio žaidimo taisykles, sunkiai dirbo ir tapo iškiliu Lietuvos veikėju. Toks jo pasirinkimas kainavo daug daugiau pastangų ir vargo, bet davė daug didesnių rezultatų.

IV. Kaip matome ES ir NATO?

Į 58-erių ES ir 60-ies metų NATO įstojome labai dėkingu metu, kai abi organizacijos išgyvena didžiausias savo istorijoje transformacijas. Tai suteikia neįkainojamas galimybes prisidėti prie šių organizacijų ateities paveikslų. Patys galime įtakoti tai, kokios ES ir NATO bus kitus penkerius metus ir po jų. Norime, galime ir privalome aktyviai dalyvauti euroatlantiniuose transformacijos procesuose, savo interesus versdami ES ir NATO interesais.

Taigi, mūsų strateginės nuostatos dėl ES ir NATO yra šios:

1. Turime siekti kuo gilesnės ES ir NATO integracijos ne tik institucine, bet ir asmenine, minties ir sprendimų formavimo prasme. Tai įgalins mus geriau suprasti kitus ir būti suprastiems ir įtakoti sprendimus kuo ankstesnėje jų priėmimo stadijoje. Ypač svarbu, kad kuo greičiau įsigaliotų Lisabonos sutartis. Su ja ES taps demokratiškesnė (pvz. vienas milijonas piliečių galės pasiūlyti europinį teisės aktą), veiksmingesnė ir skaidresnė. Mums labai svarbu, kad ši sutartis leis Europai tarptautinėje arenoje kalbėti vienu balsu.
2. Turime išlaikyti glaudų ryšį tarp Europos ir JAV. Manau, kad tik glaudus ir suderintas šių organizacijų duetas garantuoja laisvą, saugią ir klestinčią Europą.
3. Turime išlaikyti gerus ES ir NATO santykius su kaimyninėmis šalimis. Solidarumas visada buvo kertinis euroatlantinės bendruomenės akmuo. Lietuva, turėdama Rytinę ES ir NATO sieną, supranta poreikį taikiai sugyventi su trečiosiomis šalimis, geranoriškais pagrindais dalijantis demokratijos ir laisvos rinkos sukurtais privalumais.
4. Turime stengtis, kad ES ir NATO būtų pajėgios kurti istoriją ir reaguoti į jos iššūkius. Lietuva itin suinteresuota, kad euroatlantinė bendruomenė palaikytų laisvės ir demokratijos idealus ir efektyviai spręstų globalias migracijos, saugumo, energetikos ir aplinkos apsaugos problemas. Taip pat siekiame, kad Lietuva, kaip ES narė, taptų inovacijų ir jų pritaikymo kasdienybėje aktyvi kūrėja ir vartotoja.
5. Turime pažinti, suprasti ir vystyti ryšius su Kinija, Indija, Pietų Amerika, Afrika.
 
Visai netolimoje ateityje mūsų ypatingas iššūkis – pirmininkavimas ES 2013 m. Privalome atsakingai ir kūrybingai tam pasirengti. Naudodamasis proga, prašau ir Jūsų: akademinės bendruomenės, verslininkų, politikų ir visų visuomenės narių, paramos šiame pasiruošimo etape. Kviečiu akademinę bendruomenę tirti ES ir NATO veikimo specifiką ir teikti pasiūlymus, verslininkus teikti rekomendacijas dėl Lietuvos ekonominės politikos, visus žmones reikšti interesus ir išsakyti, ko jiems reikia iš ES ir NATO.

Ar esame pajėgūs įtakoti euroatlantinę darbotvarkę? Galiu atsakyti, – taip! Tą įrodo mūsų sėkmingas vadovavimas Goro provincijos atkūrimo misijai, principingas interesų reiškimas įvairiuose abejų organizacijų derybiniuose formatuose (prisiminkime mūsų advokatavimą Gruzijos ir Ukrainos demokratizacijai ir euroatlantinėms aspiracijoms), tokių ES paramos projektų kaip „Langas į ateitį“ ir „Lazeriai mikromašinų gamybai ir diagnostikai“ pripažinimas geriausiais Europoje.

V. Ko palinkėčiau?

Baigdamas noriu reziumuoti išsakytas mintis. Per penkerius narystės ES ir NATO metus mes pasiekėme tikrai nemažai. Dideli darbai dar laukia ir ateityje. Norėdami maksimaliai pasinaudoti euroatlantinės bendruomenės privalumais:

• turime į ES ir NATO žiūrėti ne kaip į galutinį tikslą, o kaip į priemonę;
• turime toliau tobulinti derybinius sugebėjimus, keldami savo interesus ir ieškodami partnerių;
• turime veikti visi kartu: valdžia ir visuomenė;
• turime siekti, kad ES ir NATO būtų kuo labiau integruotos organizacijos, kad tarp jų vyktų kuo glaudesnis bendradarbiavimas, kad jos plėtotų gerus santykius su kaimynais ir kad būtų nuolat pasiruošusios efektyviai reaguoti į iššūkius.

Mūsų penkerių metų narystę  ES ir NATO galima prilyginti universiteto baigimui. Absolventas čia – tūkstantmetį šiemet mininti tauta ir valstybė. Paprastai baigę universitetą, pradedame entuziastingai savarankiškai kurti. To mums visiems ir linkiu.

Pasitikėdami savimi, drąsiai kurkime ateitį ant tvirtų vertybinių – laisvės, demokratijos, įstatymo viršenybės, istorinio teisingumo pamatų.

Ačiū