Naujienos

Prieš mėnesį šioje salėje keliolika jaunuolių su nerimu akyse tarė: prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

Žinau, kad visiems mums – ir buvusiems, ir esantiems tarnyboje – šie diplomato priesaikos žodžiai yra be galo brangūs ir įpareigojantys. Nėra geresnės progos nei šiandien įvertinti šių žodžių prasmę bei kilnumą. Bet šįkart ta pačia proga siūlau mums visiems užduoti sau ir sunkesnį klausimą: ką apie diplomatinę veiklą šiandien mano dauguma piliečių? Kaip Lietuvos žmonės suvokia ir vertina mūsų darbą diplomatinėje tarnyboje?

Turbūt esate girdėję apie Seime svarstomą Tautos istorinės atminties įstatymą. Dabar kaip tik rengiame pataisą, kad tarp gausybės atmintinų dienų atsirastų vietos ir mūsų atgaivintai diplomato dienos tradicijai. Keista ne tai, kad ji bus įtraukta į ilgą profesinių švenčių sąrašą. Keista ir apmaudu tai, kad iki šiol jos ten nebuvo.

Pagal įstatymo projektą savo dieną turi kone visos profesijos: mokytojai, medikai, socialiniai darbuotojai, kultūros atstovai, kariai, muitininkai, energetikai, statybininkai netgi žvejai. Kodėl diplomatai lieka dėmesio paraštėje?

Pripažinkim, ši tarnyba priversta gintis nuo skepsio ir išankstinių įtarimų. Dažnas požiūris, kad diplomatai – tai laisvamaniai, valgantys duoną iš kalbėjimo rimtais veidais apie nieką. Arba sakoma, kad tai žmonės, kurių pasiekimai skaičiuojami tik milimetrais. Ir net ne į priekį, o tik į kairę arba į dešinę – pagal politikų komandas.

Gerbiamieji, tik mes patys galime įrodyti, kad yra kitaip ir kad dirbame ne veltui.

Diplomatijos darbą galima vertinti dviem požiūriais. Iš pirmo žvilgsnio galima ciniškai sakyti, kad šis darbas yra tuščias ir valstybių likimui neturi įtakos. Pavyzdžiui, jei palygintume dabartinius Lietuvos užsienio politikos prioritetus su tarpukario diplomatų frazėmis, kiltų klausimas – o kas pasikeitė?

Prieš 74 metus laikraštis Trimitas rašė: „sunkiomis sąlygomis atgavome savo politinę nepriklausomybę. Nelengvomis sąlygomis štai jau 20 metų kovojame dėl ūkinio savarankiškumo. Tačiau, patys išsilaisvinę, dar nesugebėjome išlaisvinti savo brolių Rytuose.“ Ar juntate, kokie pavojingai panašūs šie žodžiai į tuos, kuriuos kartojam šiandien? Anąsyk jau po gerų metų Lietuvos diplomatų tikslus nupūtė agresyvios jėgos iš Rytų ir Vakarų. Ar verta tuomet tikėti diplomatais šiandien?

Bet aš manau, kad kur kas teisingesnis yra kitas – antrasis – požiūris į mūsų darbą. O jis teigia, kad tiek tarpukario, tiek Kovo 11-osios diplomatai sėkmingai nutiesė kelią į šiandieninę Lietuvos laisvę ir pripažinimą. Maža to, diplomatijos reikšmė valstybės valdyme ir toliau sparčiai auga.

Dėl globalizacijos, didėjančios šalių tarpusavio priklausomybės dabar jokia Lietuvos vidaus politika neįmanoma be sėkmingos užsienio politikos. Vis didesnio Jūsų indėlio reikia visose strateginėse srityse, pradedant finansais, energetika, susisiekimu, sienų apsauga, baigiant žemės ūkiu, kultūra, švietimu ir t.t. Mūsų ministerija šiandien perima šakinių ministerijų funkcijas, išpurena tarptautinę dirvą jų reikmėms, išpildo jų tikslus. Faktiškai iš užsienio reikalų ministerijos peraugame į Valstybės ministeriją. Ne veltui yra šalių, kur panašios struktūros taip ir vadinamos. (pvz. State Department)

O augant darbų plotams, auga ir Jūsų darbo krūvis bei atsakomybė. Pripažinsiu, man šie beveik 3 metai buvo vienas intensyviausių ir įdomiausių gyvenimo laikotarpių.

Pernai pirmąkart istorijoje pirmininkavę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai, taip pat Demokratijų Bendrijai, nesumažinome apsukų ir šiemet. Čikagos NATO susitikime iškovojome Lietuvos saugumo garantijas. Aktyviai pirmininkavome Šiaurės-Baltijos aštuoneto klubui. Užbaigėme kone 70% parengiamųjų darbų pirmininkavimui ES Tarybai. Užsitikrinome visapusę JAV ir ES paramą išvien su lenkais, latviais, estais ir švedais vykdomiems Lietuvos ir viso regiono energetinio saugumo projektams. Atgaivinome ekonominę diplomatiją, Paklojome pamatus istorijos atminties politikai. Telkėme dėmesį konsulinės tarnybos stiprinimui ir didesnei jos grąžai. Suaktyvinome daugiašalę diplomatiją Jungtinėse Tautose ir jau kitąmet sieksime tapti Saugumo Tarybos nenuolatine nare.

Už naujus iššūkius ir užduotis sparčiau auga tik į Jus dedami lūkesčiai ir reikalavimai. Kad nuo jų neatsiliktume, negalime būti vien patriotai arba vien profesionalai. Turime būti profesionalūs patriotai, kurie domisi viskuo, bet atsirenka, kas svarbiausia, ir tuo pasirūpina. O Lietuvos vadovai diplomatinei tarnybai turi nebijoti patikėti deramą vaidmenį ir išmokti tinkamai ją panaudoti.

Svarbu ir dar kai kas. Keldami savo kvalifikaciją, derindami veiksmus su kitomis tarnybomis, neužmirškime atviriau kalbėtis su visuomene, kuri iki šiol per mažai domisi užsienio politika ir per mažai mumis pasitiki. Tada ir tik tada mūsų tarnyba bus pripažinta tikru valstybės nacionalinių interesų ledlaužiu pasaulyje.

Ponios ir ponai: iš to, ką galite JŪS, susideda mūsų VALSTYBĖS galia. Linkiu Jums visiems ir toliau galėti. O galintiems – norėti bei įrodyti, kad diplomato profesija yra kompetencijos, patriotizmo ir atsakomybės rodiklis. Tada būsime verti savo profesinės šventės, tada būsime verti savo garbingos diplomato priesaikos.

O dabar, pradedant apdovanojimų ceremoniją, leiskite viešai pasidžiaugti ilgu sąrašu žmonių, jau daugiau kaip du dešimtmečius dirbančių diplomatinėje tarnyboje. Jų vardus ir pavardes matome šioje skaidrėje – prašau Jūsų visų juos įsidėmėti ir tiek asmeniškai, tiek visos tarnybos vardu leiskite jiems padėkoti už ilgametį darbą.