Naujienos

Gerbiamieji Baltijos Valstybių parlamentų atstovai,
Gerbiamoji Baltijos Asamblėjos Pirmininke,
Gerbiamieji parlamentarai,
Kolegos iš Estijos ir Latvijos,
Ponios ir Ponai,

Pirmiausiai noriu nuoširdžiai padėkoti Baltijos Asamblėjos pirmininkei ir Estijos užsienio reikalų ministrui už sėkmingas pastangas užtikrinant Baltijos Valstybių bendradarbiavimą šiais metais. Įveikusios finansų krizės sukeltus sunkumus, šiemet Estija, Latvija ir Lietuva galėjo džiaugtis vėl kylančia savo ekonomika ir optimistiškai žvelgti į ateinančius metus. Neabejoju, kad ir kitais metais, Lietuvai koordinuojant Baltijos Valstybių bendradarbiavimą, mes kartu įveiksime visus iššūkius.  

Vos tik atkūrus nepriklausomybę, čia, Taline, susirinkę Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų atstovai 1991 metų lapkričio 8 d. nutarė įsteigti Baltijos Asamblėją – Baltijos Valstybių tarpparlamentinio bendradarbiavimo organizaciją. Mūsų tautų atstovų sprendimas instituciškai įtvirtinti trijų šalių parlamentų bendradarbiavimą buvo visiškai dėsningas ir atspindėjo glaudžius Baltijos tautų ryšius, itin sustiprėjusius bendroje estų, latvių ir lietuvių kovoje už išsilaisvinimą iš sovietinės okupacijos. Šiuos ryšius turime branginti ir šiandien, nes svarbiausias mus vienijantis interesas yra nacionalinio saugumo stiprinimas, nepriklausomybės išsaugojimas ir konkurencingo, dinamiško regiono kūrimas. 2004-aisiais įsiliejome į ES ir NATO šeimą, ilgainiui įsijungėme į Šengeno erdvę, o Estija šiemet tapo euro zonos šalimi. Turime  ir toliau siekti glaudaus ir visapusiško bendradarbiavimo su Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis bei JAV. Tam yra visos prielaidos, tačiau dar nemažai turime nuveikti.

Pokyčiai būtini visoje Europoje, kuriai šiandien kartais pristinga vertybinio solidarumo. Ypač svarbi diskusija apie bendrą istorinę atmintį ir totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimą. Pasinaudodamas proga noriu padėkoti bendraminčiams iš Latvijos ir Estijos bei priminti, kad tik mūsų bendrų pastangų dėka š.m. birželį ES Taryba priėmė išvadas dėl totalitarinių režimų nusikaltimų atminties, kuriose neatmesta galimybė ateityje grįžti prie teisinio instrumento, kriminalizuojančio totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą. Baltijos Valstybių institucijos šiemet tapo ir vienos iš Europos atminties ir sąžinės platformos narių steigėjų. Stiprindami istorinės atminties politiką turime stiprinti ir bendradarbiavimą teisės srityje - Šengeno acquis. Tai įrodo šios vasaros įvykiai, kai nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas M.Golovatov nebuvo perduotas Lietuvai. Latvijai ir Estijai ryžtingai išreiškus palaikymą persekiojant nusikaltėlius su antpečiais, dar kartą buvo pademonstruota Baltijos šalių vienybė.

Ji reikalinga ir sprendžiant kitus šiandieninius klausimus Europos Sąjungoje. Manau nesuklysiu pasakęs, kad pasiūlymai dėl ES sanglaudos ir Bendrosios žemės ūkio politikos ES 2014-2020 biudžete labiausiai diskriminuoja Baltijos Valstybes. Didžiulį susirūpinimą kelia ir ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje siūlymas skirti tik dalį Ignalinos AE uždarymui reikalingų lėšų, nepaisant Lietuvos stojimo į ES sutartyje įrašyto ES įsipareigojimo suteikti adekvačią paramą visam uždarymo procesui. Šiuo, kaip ir kitais aspektais Baltijos Valstybės privalo ginti savo interesus vieningai.

Laisvas žmonių judėjimas skatina kultūrinius mainus ir formuoja Europos žmonių vienybės pojūtį, bet čia reikalingos ir mūsų aktyvios pastangos. Bendros Baltijos ir Šiaurės šalių informacinės erdvės sukūrimas – svarbus žingsnis siekiant glaudesnių šio regiono ryšių. Tai bus vienas Lietuvos prioritetų, kai kitąmet koordinuosime Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuko (NB8) bendradarbiavimą. Sieksime bendradarbiauti ir su Šiaurės Ministrų taryba, taip pat esame pasirengę toliau įgyvendinti NB8 "išminčių" rekomendacijas, skatinti artimesnę regioninę partnerystę, didinti šio regiono ekonominę sanglaudą ir konkurencingumą. Kitas svarbus regioninis formatas bus Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija. Jos įgyvendinimo užtikrinimas taps vienu iš svarbių artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždavinių. Dabar trumpai apžvelgsiu Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2012 m. prioritetus.

Pirmasis yra susijęs su žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtra. Investuodami į švietimą, mokslą, technologijas ir inovacijas mes stimuliuojame tvarią ekonomikos plėtrą. Šioje srityje Baltijos Valstybės gali daugiau pasiekti bendrai naudodamos savo mokslo tyrimų ir plėtros infrastruktūrą, nes tai pagerina žinių ir sugebėjimų sklaidą, padidina mokslinių tyrimų efektyvumą.

Antra, gynybai privalome skirti pakankamą dėmesį netgi esant sudėtingai finansinei padėčiai. Sėkmingai vykdoma Baltijos Valstybių oro erdvės kontrolės NATO misija. Tikimės, kad dėl šios misijos pratęsimo po 2014 metų bus priimtas nuolatinis sprendimas. Manome, kad mūsų nacionalinio saugumui nepaprastai reikšmingas Baltijos ir Baltijos-Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas, todėl jam skirsime ypatingą dėmesį. Kaip konkretų pavyzdį paminėčiau idėją Baltijos Valstybėms prisijungti prie Šiaurės solidarumo iniciatyvos. Taip pat priminsiu, kad 2012 metais Lietuva koordinuos ir NB8 bei JAV sustiprinto bendradarbiavimo Šiaurės Europoje, t.y. E-PINE (Enhanced Partnership in Northern Europe) darbotvarkę, kurioje regioninio saugumo klausimai, aptariami kartu su JAV, bus vieni iš svarbiausių.

Neatsiejama mūsų nacionalinio saugumo dalis yra energetinė nepriklausomybė. Jos garantas – tai Baltijos energijos rinkos plėtra ir integravimas į ES energetikos sistemas, įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. bendrame pareiškime sveikinamas Visagino AE projekto strateginio investuotojo parinkimas ir derybose dėl šio projekto įgyvendinimo sutarties pasiekta pažanga. Elektros tiltai su Švedija ir Lenkija, EstLink2, dujotiekių sujungimas su Lenkija yra mums gyvybiškai būtinos jungtys realiai integruotis į bendrą ES rinką, sinchronizuoti elektros sistemą su ENTSO-E, užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas, plėtojant dujotiekius, išnaudojant suskystintų gamtinių dujų ir skalūnų teikiamas galimybes. Nepamirškime ir bendros elektros bei dujų rinkos teikiamos naudos. Tai mūsų didžiausi iššūkiai ir galimybės.

Baigdamas pažymėsiu, kad transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimui taip pat bus skiriamas nuolatinis dėmesys. Glaudus bendradarbiavimas įgyvendinant tarptautinius investicinius projektus „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ priartins tą dieną, kai Baltijos Valstybes ir kitas ES šalis nares Vidurio ir Vakarų Europoje sujungs saugus šiuolaikinis greitkelis, o greituoju traukiniu mes patogiai keliausime ne tik į Taliną, Rygą ar Vilnių, bet ir į Berlyną, Paryžių, Romą.

Dėkoju už dėmesį.