Naujienos

Jūsų ekscelencija ambasadoriau,
Gerbiami konferencijos dalyviai,
Mieli svečiai,

Šių metų liepos 15 d. šventėme 600-ąsias vienų žymiausių viduramžių Europos kautynių ir vieno svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos įvykio – Žalgirio mūšio – metines. Šis mūšis lėmė ne tik tolesnes Lietuvos istorijos raidos kryptis; jis taip pat įtakojo naujos tarptautinės situacijos Vidurio ir Rytų Europoje susidarymą. Nenuostabu, kad prisiminimas apie šį mūšį formavo tiek XV – XVIII a. LDK diduomenės, tiek XIX–XX a. lietuvių tautinio atgimimo veikėjų politinę sąmonę.

Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti šią konferenciją, skirtą mūsų bendrai istorinei atminčiai. Tikiu, kad ši konferencija įkvėps naujiems tyrinėjimams, naujoms diskusijoms, paskatins Lietuvos ir Lenkijos akademinį ir visuomeninį dialogą.

Pernai minėjome Lietuvos tūkstantmetį, per kurį santykiai, bendradarbiavimas su Lenkija vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. Galima būtų ilgai vardinti abi tautas siejančius istorijos faktus, asmenybes, mūšius, sutartis. Lietuviams ir lenkams kartu atsakingai reikia žiūrėti į mūsų bendrą istorinį ir kultūrinį paveldą, kuris yra unikalus Europoje ir visame pasaulyje.

Kaip savo kalboje Krokuvos Jogailos universitete 2000 m. minėjo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus: „Lemtingiausiais istorijos momentais Lietuva galėjo pasiremti Lenkija, kaip ir Lenkijai ne sykį reikėjo Lietuvos paramos. Iš pradžių Krėvos, o vėliau ir Liublino unijos padėjo mums išsaugoti savarankiškumą Europos geopolitinių įtampų lauke“.

Ryškiausias pavyzdys, ką gali solidarumo jėga, būtų Žalgirio (Griunvaldo) mūšis, kai jungtinės lietuvių ir lenkų pajėgos, dalyvaujant ir kitų tautų atstovams, bendrai vadovaujamos pusbrolių Jogailos ir Vytauto, nugalėjo Kryžiuočių ordino riterius. Šiemet minime 600-ąsias vieno ryškiausių to meto mūšių Europoje metines.

Žalgirio mūšį mes dažniausiai suprantame kaip karinę pergalę. Tačiau mūšis buvo laimėtas ne tik Griunvaldo lauke. Pergalės pamatai buvo klojami dar 1409-1410 m., kai sąjungininkai (LDK ir Lenkija), pasitelkę į pagalbą žymiausius to meto mokslininkus ir publicistus, diplomatiniais kanalais gynė savo pozicijas tarptautinėje arenoje, pristatydami neteisingą, jų nuomone, ordino elgesį. Ši kova liudijo to meto Lietuvos diplomatijos lygį.

Taip pat šiandien galime pagrįstai didžiuotis, jog kaimyninei Lenkijai davėme vieną geriausių jos karalių – lietuvį Jogailą, o visai vidurio Europai – Jogailaičių dinastiją.

Mieli konferencijos dalyviai,

Man ypatingai džiugu, kad čia matau susirinkusius mokslininkus iš visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurie turės progą pristatyti savo požiūrį į LDK istoriją, karo paveldą. Esu tikras, kad jūsų diskusijų metu prieitos išvados puikiai įamžins Žalgirio mūšio atminimą, įprasminant jo svarbą Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstybingumui.

Tiek Jogaila, tiek Vytautas – puikūs diplomatai, palikę neišdildomą pėdsaką ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir visos Europos istorijoje. Esu tikras, kad konferencijos metu kilę diskusijos leis naujai pažvelgti į šių dviejų asmenybių kurtą Europos istoriją, jų indėlį Lietuvos ir Lenkijos valstybių vystymuisi. Paradoksalu, tačiau stipri Lietuva visada buvo stiprios Lenkijos pagrindas. Kalbant tarptautinių santykių teorijos terminais galima sakyti, kad jos laikėsi galios pusiausvyros principo, kai turėti šalia stiprų kaimyną buvo privalumas. Kaimyno nelikus, grėsė didžiulių jėgų pavojus. Tuo tarpu Jogaila su Vytautu sukūrė vieną stiprų darinį, kuris ne tik pasipriešino, bet ir sutriuškino kryžiuočius.

Šiemet švenčiame ir Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 20-metį. Abi šios įsimintinos datos – tai laisvės siekio pavyzdys. Simboliška – ir prieš 600, ir prieš 20 metų laisvės siekėme kartu su lenkų tauta. Galime pasidžiaugti, kad, nepaisant skaudžios 20-ies metų gerų santykių pertraukos tarpukaryje, strateginė partnerystė su Lenkija tęsiasi jau 600 metų.

Malonu pažymėti, kad Lietuvos ir Lenkijos istorijos tyrinėtojus sieja ilgametis turiningas bendradarbiavimas. Esu giliai įsitikinęs, kad bendras darbas ypač praturtina Lietuvos ir Lenkijos santykius, suteikdamas daug prasmės ir naujo įkvėpimo tiek politikų, tiek ir diplomatų veiklai.

Šios konferencijos dalyviams noriu nuoširdžiai palinkėti turiningo darbo, įdomių ir prasmingų diskusijų. Manau, kad jūsų darbas – puikiausias Žalgirio mūšio įprasminimas.

Dėkoju už jūsų dėmesį.