Naujienos

Daugiau nei prieš 22 metus atkūrėme Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir dabar esame Europos Sąjungos ir NATO šalis. Ar galėjome tada bent įsivaizduoti, kad mūsų siekiai taps realybe? Tačiau vis tiek atkakliai to siekėme. Ką turime dabar? Nors politiškai ir ekonomiškai esame Europos Sąjungos dalis, tačiau žvelgdami į energetikos sektorių to pasakyti, deja, dar negalime. Iki šiol negalime laisvai pasirinkti, iš kur importuoti naftą, dujas ar elektros energiją, esame pernelyg priklausomi nuo vienintelio išorinio energetinių išteklių tiekėjo, nuo kurio geros valios ar kaip tik noro manipuliuoti, priklauso mūsų visų kasdienis gyvenimas, neturime jungčių su Vakarų Europos šalių elektros bei dujų tinklais.

Kol nebus alternatyvų rinktis, visada būsime pralaimintys. Džiaugiuosi, kad per šiuos metus nuo praėjusios metinės energetikos konferencijos buvo priimti esminiai sprendimai, kurie ateityje leis Lietuvai rinktis ką, iš kur ir už kiek importuoti. Todėl atkakliai dirbame toliau. Visi Lietuvos vykdomi energetiniai projektai turi reikšmės visam Baltijos jūros regionui: regioninė atominė elektrinė Visagine, kuri turėtų tapti nauju trijų Baltijos valstybių energetinio saugumo simboliu, Lietuvos-Lenkijos dujotiekis sujungsiantis Baltijos šalis su likusiomis ES šalimis, NordBalt elektros tiltas, kuris sujungs Baltijos šalis su Skandinavija, LitPollink elektros jungtis susies Baltijos šalis su Vakarų Europa. Ir tai yra pagrindinė prielaida Baltijos šalių integracijai į Europos kontinentinius tinklus, leisianti visoms Baltijos šalims persijungti iš dabartinės Vieningosios elektros sistemos, kurią valdo mūsų didžiausia kaimynė Rusija,  į Europos Sąjungos sistemą. Šie projektai ne tik sukurs galimybes rinktis, bet ir leis tapti visaverte ES energetikos sistemos dalimi. Tai viena esminių energetinės nepriklausomybės užtikrinimo sąlygų.

Negalime kalbėti apie bendrą ES energetikos rinką su bendromis taisyklėmis, kol neturime fizinių jungčių. Būtent todėl labai optimistiškai nuteikia visų mūsų pastangomis pasiektas rezultatas – Europos Sąjungos vadovai 2011 metais sutarė, kad bendra ES energetikos rinka turi būti sukurta iki 2014 metų, o energetinių salų turi nebelikti iki 2015 metų. Tai tikra 27 valstybių vienybės išraiška. Strateginiai energetiniai projektai yra įgyvendinami pagal planą, todėl Lietuva gali tikėtis nebebūti „energetine sala“ Europos Sąjungoje netolimoje ateityje.  

Su Vokietijos, Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis esame ne kartą akcentavę, kad Europos ekonominiam atsigavimui būtinas „sumanusis augimas“ (smart growth) ir atsakingos investicijos į ateitį (smart spending). Investicijos į energetikos infrastruktūrą – būtinos tvariai ir augančiai Europos ekonomikai. Tokias investicijas numato 2011 m. Europos Komisijos pasiūlymas dėl 2014-2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

2008 m. inicijuotas, priimtas ir pradėtas įgyvendinti ES Baltijos energetikos jungčių planas (BEMIP), į kurį įeina Lietuvos strateginiai energetiniai projektai. Tai Lietuvos interesų įtvirtinimas ES lygiu ir ES precedento neturintis planas, pagal kurį kuriamos kitų ES regionų makro-strategijos. Planas yra strateginis ES dokumentas, kurio vykdymas prižiūrimas visų šalių ir Europos Komisijos, projektams finansuoti skiriamos ES lėšos. Tai Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas veikiant ES lygiu.

Uždarius visoms Baltijos šalims tiekusią elektros energiją Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva iš elektros eksportuotojos tapo elektros importuoja bei išaugo dujų poreikis. Baltijos šalys turėjo surasti sprendimą dėl naujų generacinių pajėgumų, galinčių pakeisti tokią padėtį bei padėti integruotis į Vakarų Europos elektros rinką. Tai, pirmiausia, yra Visagino regioninė atominė elektrinė, kuri bus moderni, pastatyta jau gerai ištirtoje vietoje. Remiama visų partnerių, strateginio investuotojo Hitachi-General Electric, VAE turėtų įsijungti į bendrą Baltijos šalių elektros rinką jau po 10 metų. Lietuva šiais metais jau įsijungė į Skandinavijos elektros biržą. Būtent regioninė integracija yra atsakymas į klausimą, kaip greičiausia užtikrinti energetinį saugumą.

Visa tai iš tikro kainuoja, tačiau ne viskas turi ir gali būti pagrįsta gryna komercija. Mes pasiekėme, kad būtini valstybės energetiniam saugumui projektai galėtų būti finansuojami solidariai – iš ES lėšų. Tai, ką dabar vykdo Lietuva – neregėto masto energetinę transformaciją (visiškas energetikos sektoriaus perorientavimas ir integracija į ES energetikos rinką) - tikrai gali būti vadinama revoliucija siekiant energetinės nepriklausomybės.

Aišku, mes visada esame nekantrūs, norime gerovės jau dabar, jau šiandien ir neturime kantrybės bei ryžto kelis metus laukti, kol bus įgyvendinami projektai. Būkime atviri patys sau – mūsų pasiekimai iš tikro yra žymūs ir džiuginantys, bet tai nereiškia, kad galime sustoti ar sulėtinti tempus.

Džiugu, kad Lietuva stato suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje ir jis turėtų pradėti veikti jau po 2 metų. Tai greičiausia ir efektyviausia alternatyva šiuo metu egzistuojančiam dujų tiekimui iš Rusijos vieninteliu dujotiekiu per Baltarusiją. Dabar esame pažeidžiami ne tik dėl to, kad „Gazprom“ taiko politizuotą dujų kainodarą. Galime lengvai tapti Rusijos ir Baltarusijos tarpusavio konfliktų įkaite. Energetinių resursų diversifikacija taip pat prisideda prie energetinės nepriklausomybės didinimo, kadangi mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų, prie to prisidės ir skalūnų dujų žvalgyba, kuri numatyta artimoje ateityje.

ES institucijos turi ilgametę kovos su rinkos iškraipymais dėl monopolinių įmonių sprendimų patirtį. Tikiu, sėkmingas bus ir Europos Komisijos atliekamas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ veiklos tyrimas. Nė viena monopolija savo noru nėra sumažinusi kainų ar atsisakiusi turimos gerovės. Pagaliau buvo atkreiptas visos ES dėmesys į tai, ką Lietuvos atstovai kalbėjo jau kelis metus – negalima diskriminuoti ES šalių, negali dujų kaina būti dirbtinai didinama vieniems, mažinama kitiems. Europos Komisija vykdo derybas visos ES vardu su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių elektros sistemų perjungimo prie europinių elektros tinklų. Tai tik keli vieningo ES veikimo energetikos sektoriuje pavyzdžiai.

Kuriant ES vidaus energetikos rinką, kuri Lietuvai neabejotinai itin svarbi ES energetikos politikos išorinė dimensija – santykiai su kaimynais, energijos išteklių tiekėjais, tranzito šalimis. Nemaža dalis Europos Sąjungos valstybių yra daugiau ar mažiau priklausomos nuo energijos išteklių importo. Jeigu ES, kuri savo dydžiu yra milžiniška rinka ir ekonominė galia, sugebės su tiekėjais kalbėti vienu balsu, išloš visi. Suprantama, kad valstybėms narėms sudėtinga ieškoti kompromisų bendro intereso vardan, kai dvišaliai susitarimai yra ranka pasiekiami ir neša greitą finansinę naudą. Vis dėlto tai tėra trumpalaikė nauda, regioniniai sprendimai kainuoja žymiai pigiau, o derybinė galia taip pat yra žymiai didesnė kalbant 27 šalių vardu nei vienos. ES šalių solidarumo nuostata energetikoje yra įtvirtinta Lisabonos sutartyje ir pamažu tampa „kūnu“. Praėjusią savaitę ES šalys susitarė keistis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus energetikos sektoriuje su trečiosiomis šalimis, kurie turi įtakos vidaus energetikos rinkos funkcionavimui ar energijos teikimo saugumui. Tai didelis žingsnis mažinant trečiųjų šalių galimybes naudoti energetinius išteklius kaip dvišalio politinio spaudimo priemonę.

Lietuvos institucijos dirba ranka rankon gindamos Lietuvos interesus užsienio šalyse, Europos Sąjungoje, tarptautinėse organizacijose. Praėjusį mėnesį Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu labai aiškiai pasakė, kad energetinė priklausomybė negali būti naudojama kaip užsienio politikos priemonė ar ekonominis šantažas. Tai galima išgyvendinti didinant tarptautinį konkurencingumą, vykdant tarptautinius susitarimus ir didinant atsakomybę, įskaitant ir sankcijų įvedimą, už energetinių išteklių ribojimą, nesąžiningą kainodarą ir kt.

Nuolat iškyla nauji energetinio saugumo iššūkiai, į kuriuos turime tinkamai reaguoti. Rusijos ir Baltarusijos planai statyti nesaugias atomines elektrines prie Lietuvos sienų yra vienas tokių iššūkių. Nesuvokiama ir ciniška projektus įgyvendinančių šalių pozicija nesilaikyti tarptautinių konvencijų, kuomet visame pasaulyje siekiama stiprinti branduolinę saugą ir atsakomybę. Sutelktų Lietuvos institucijų pastangų dėka pavyko šiuos klausimus suaktualinti Europos Sąjungoje, tarptautinėse organizacijose (Espo ir Branduolinės saugos konvencijų, TATENA generalinės konferencijos ir kitų tarptautinių branduolinės saugos konferencijų metu pavyko atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į akivaizdžius Rusijos ir Baltarusijos daromus pažeidimus plėtojant atominių elektrinių projektus Kaliningrade ir Astrave). Mums pavyko branduolinės saugos ir aplinkosaugos klausimus potencialiai nesaugiose atominėse elektrinėse Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje įtvirtinti ES lygiu: Europos vadovų tarybos 2011 m. vasario, kovo, gruodžio, 2012 m. birželio išvadose atspindėta vieninga ES pozicija ir kvietimas kaimyninėms šalims užtikrinti branduolinę saugą, bendradarbiauti ir atlikti ES metodologiją atitinkančius atsparumo testus („stress-testus“) esamoms ir planuojamoms atominėms elektrinėms. Visa tai yra ne vienerių metų aktyvių mūsų pastangų rezultatas. 2011 metais Rusija ir Baltarusija kartu su kitomis ES kaimyninėmis šalimis įsipareigojo užtikrinti branduolinę saugą, bendradarbiauti su ES bei atlikti atsparumo testus („stress-testus“) esamoms ir planuojamoms atominėms elektrinėms. Deja, kol kas Rusija ir Baltarusija, skirtingai nei kitos šalys, šį procesą ignoruoja.

Ne mažiau svarbus atliktas darbas Tarptautinėje atominės energetikos agentūroje (TATENA). Lietuva aktyviai dalyvavo ir teikė pasiūlymus stiprinti universalius branduolinės saugos standartus, kurie būtų teisiškai įpareigojantys, užtikrinti informacijos sklaidą ir skaidrumą, skelbti visuomenei informaciją apie TATENA misijas bei reikalauti, kad TATENA ekspertų misijos būtų kviečiamos vertinti atominių elektrinių veiklą. Jau nuo praėjusių metų pabaigos pradėta skelbti informacija apie misijas, šiais metais pasirodė pirmoji vieša informacija apie vertinimų rezultatus. Tik viešumas ir skaidrumas gali panaikinti manipuliavimo ir dezinformacijos srautus. Visi šie pasiūlymai yra įtraukti į TATENA branduolinės saugos stiprinimo veiksmų planą, kuris buvo priimtas 2011 metų rugsėjo mėn. Lietuvos susirūpinimas nesaugia kaimynyste buvo išgirstas ir  Jungtinių Tautų Organizacijoje – JT Espo Konvencijos Įgyvendinimo komitetas svarsto Baltarusijos jėgainės atitiktį tarptautiniams reikalavimams.

Savo ateitimi turime rūpintis patys, perimdami geriausias praktikas iš kitų šalių, tiek atlikdami „namų darbus“ Lietuvoje, tiek bendraudami ir ieškodami sprendimų su užsienio partneriais. Diplomatai atliko ir ateityje tęs savo misiją gindami Lietuvos interesus.

Darkart pasikartosiu – nepaprastai svarbu veržliai tęsti pradėtus darbus. Delsimas ir abejonės įgyvendinant Lietuvos energetinio saugumo projektus Lietuvos piliečiams kainuoja brangiausiai.

Ačiū už dėmesį.