Naujienos

Gerbiami mokytojai,
Mielieji mokiniai,

Džiaugiuosi galėdamas šiandien būti drauge su Jumis Lietuvai taip brangaus žmogaus – popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vardu pavadintoje mokykloje. Džiaugiuosi galėdamas kartu švęsti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Šiandien nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jūs mokotės nepriklausomoje Lietuvoje.

Pacituosiu:

„Į Lietuvą žengia Raudonoji Armija... Laisvė, dėl kurios lietuviai kovojo daugiau nei 40 metų, ir kurios dėl pasaulio abejingumo nesugebėjo pilnai atgauti, šiandien vėl gali būti atimta... Lietuva šiandien žiūri į Lenkiją su didele viltimi. Lenkijos Vyriausybei ir Parlamentui šiandien pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, reikštų ne tik pagalbą mirtinoje grėsmėje atsidūrusiam kaimynui, bet ir taptų šansu Lietuvos lenkams.“

Tai 1991 m. sausio 13 d. Lenkijos Respublikos Senate pasakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlav Okinčic, kuris, būdamas Lietuvos lenku, karštai gynė Lietuvos Nepriklausomybę. 

Didžiuodamasis galiu pasakyti, kad tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų yra visų pagrindinių Lietuvos tautybių atstovų – lenkų, rusų, žydų, baltarusių, kurie visi drauge balsavo už nepriklausomą, laisvą Lietuvą. Lietuvą, kurioje dabar augate ir jūs!

Prisimenant tarpukario laikotarpį visuomet atmintyje iškyla brolių Narutavičių likimo pavyzdys, puikiai simbolizuojantis lietuvių ir lenkų tautų valstybingumo siekį. Taigi, vienas iš brolių – Stanislovas Narutavičius – vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataras, tuo tarpu kitas brolis, Gabrielius Narutavičius, tapo pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lenkijos Respublikos Prezidentu po niūrių carinės okupacijos metų.

Esu laimingas būdamas lietuviu, drauge su jumis atstovaujantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonis!

Ryškiausias pavyzdys, ką gali solidarumo jėga, būtų Žalgirio (Griunvaldo) mūšis, kai jungtinės lietuvių ir lenkų pajėgos, dalyvaujant kitų tautų atstovams, bendrai vadovaujamos Jogailos ir Vytauto, nugalėjo Kryžiuočių ordino riterius. Šiemet minėsime 600-ąsias šio vieno ryškiausių to meto mūšių Europoje metines. Šiandien galime taip pat didžiuotis, jog kaimyninei Lenkijai davėme vieną geriausių jos karalių – lietuvį Jogailą, o visai vidurio Europai – Jogailaičių dinastiją.

Dar vienas solidarumo pavyzdys – Rusijos grėsmės akivaizdoje priimta 1791 m. Gegužės 3-osios Konstitucija. Beveik po pusmečio, spalio 20 dieną, LDK piliečių pastangomis buvo priimtas Konstitucijos išaiškinimas –„Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“, vainikavęs valstybės pagrindų reformą ir tapęs esmine konstitucijos pataisa. Ją Seimui pateikė Lietuvos konfederacijos maršalas – Lietuvos didikas, kalbėjęs lenkų kalba – Kazimieras Nestoras Sapiega. Priėmus šį įžadą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išliko lygiaverte Lenkijos Karalystės politine partnere.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai neužgniaužė mūsų tautoms įgimto laisvės ir teisingumo jausmo. Lietuvių ir lenkų sukilimai 1831 m. ir 1863 m. buvo puikūs bendrų kovų pavyzdžiai. Toje kovoje ir gimė šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“, kuris atgimė XX amžiaus pabaigoje remiant vieni kitus kovose už laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Šiandien mūsų parama vieni kitiems tęsiasi ir toli nuo Europos pakraščių esančiose šalyse – pavyzdžiui, Afganistane, kur kartu tarnaujame NATO brigadose, nesislapstydami saugiose Afganistano teritorijose, o būdami priešakinėse linijose.

„Solidarumo“ judėjimo Lenkijoje įskelta laisvės kibirkštis lengvai įžiebė ugnį ir Lietuvoje, tai padrąsino Sąjūdžio judėjimą. Nepamirštama ir neįkainojama Solidarumo parama Sąjūdžiui 1988-89 metais. Pirmasis Sąjūdžio delegacijos vizitas buvo būtent į Lenkiją, kur susitikome su Bronislawu Geremeku, Adamu Michniku ir kitais naujosios Lenkijos politikais.

Mieli mokiniai, mokytojai,

Šiandien ypatingai noriu padėkoti mokytojams, kurie nenuilsdami moko jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusią kartą. Ačiū Jums!

Esu tikras, kad jūs, mieli mokiniai, įgiję išssilavinimą ir toliau dirbsite čia Tėvynės Lietuvos labui. Būsite puikiais politikais, diplomatais, valstybės tarnautojais, mokslininkais ar mokytojais. Nes mums jūsų labai reikia!

Dar sykį noriu jus visus pasveikinti su Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiu!

Ačiū už dėmesį.