Naujienos

Gerbiamas Ministre Pirmininke,
Gerbiami kolegos ir svečiai.

Sveikinu visus susirinkusius į šį tradicinį suvažiavimą, kuris, jeigu ne ekonominė krizė, jau būtų dešimtasis. Turėjome padaryti metų pertrauką. Auganti prekyba bei investicijų apimtys, didėjantis turistų srautas į Lietuvą – didele dalimi yra jūsų kasdieninės veiklos rezultatas. Šiandien susirinkome pasitarti dėl ateities veiklos gairių, ūkio atsigavimo tendencijos skatina mus užsibrėžti dar ambicingesnius tikslus. Juk sėkmė generuoja sėkmę.

Šiandien, manau, jau niekam nekyla abejonė dėl to, kokį svarbų vaidmenį vaidina diplomatinė tarnyba, prisidėdama prie valstybės ūkio plėtros bei ekonominio saugumo užtikrinimo. Diplomatai prisideda prie didžiosios dalies  užsienio investicijų projektų Lietuvoje – juos inicijuodami ir dalyvaudami jų įgyvendinime. Esame sudarę visas pagrindines investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis.  Kiekvieno mūsų inicijuojamo dvišalio vizito  dalimi tradiciškai tapo ekonominis bendradarbiavimas. Vien iš pastarųjų mėnesių praktikos norėčiau paminėti lazerių sektoriaus verslo misiją į Japoniją, turizmo verslo misiją į Kiniją, susitarimą dėl Huawei mokslinės laboratorijos ar susitarimą su Izraelio kompanijomis dėl rizikos verslo kapitalo vystymo Lietuvoje.

Tai – tik keli iš daugelio konkrečios veiklos konkrečių rezultatų. Tačiau neturėtume tuo apsiriboti.  Kompanijos „Ernst and Young“ atliktas tyrimas Europoje rodo, kad Lietuva yra patraukliausia šalis tarptautinėms įmonėms, svarstančioms galimybes investuoti Baltijos jūros regione. Privalome tą pilnai išnaudoti ir kartu suvokti, kad regione investicijų srityje taip pat yra didelė konkurencija. Laimi ne tas, kas  pasiūlo geresnes sąlygas, bet tas, kas jas pasiūlo greičiau ir patraukliau. Neužtenka išsiųsti keletą laiškų su informacija rezidavimo valstybės kompanijoms, reikia aktyviai susitikinėti su kompanijų atstovais. Diplomato ekonomisto darbas nesibaigia uždarius atstovybės duris – jis tik prasideda, juk sėkmę atsargiame verslo sektoriuje stipriai lemia asmeninės pažintys, neformalūs ir konfidencialūs pokalbiai. „Barclays“ pavyzdys, jau tapęs klasikiniu, prasidėjo nuo mūsų diplomatų susitikimo su įmonės atstovais.  Nuo diplomatų tiesioginių kontaktų prasidėjo JAV energetikos kompanijų didelis susidomėjimas investicijų galimybėmis Lietuvoje. Čia – kaip versle. Jeigu iš 100 kontaktų gimsta 2-3 kontraktai – tai jau sėkmė. Tačiau ekonomistai man neleis sumeluoti, „Barclays“ ir „Western Union“ pavyzdžiai – sėkmės istorijos ne tik pačios savaime. Kaskart pritraukus tokią reputaciją turinčius investuotojus, laimime dvigubai – tai paskatina mumis domėtis ir kitas solidžias kompanijas. Raginu  jus visus siekti tokios sėkmės.

Tad vienas svarbiausių ambicingų tikslų – dar aktyvesnis užsienio investicijų įvairiose srityse pritraukimas. Raginu siekti, kad kiekviena Lietuvos atstovybė per metus į Lietuvą pritrauktų bent po vieną investuotoją.

Kaip žinome, užsienio reikalų ministerijai taip pat priskirta užsienio prekybos kompetencija. Tai –  ne tik pagalba skatinant lietuviškų prekių eksportą, bet ir kitos priemonės, padedančios Lietuvos įmonėms sutaupyti lėšų. Efektyvaus diplomatų darbo dėka Lietuvos gamintojai kasmet sutaupo  daugiau kaip 6 milijonus litų per metus, o apsaugos priemonių taikymas užtikrina jiems apie 120 milijonų litų papildomų metinių pajamų. Galėtume taip pat išvardinti šimtus atvejų, kuomet diplomatų dėka buvo apginti teisėti Lietuvos įmonių bei tarptautinių kompanijų, įsikūrusių Lietuvoje, interesai užsienyje. 

Sąmoningai pasidomėjau – ar esama karčių pamokų? Atvejų, kuomet nesugebėjome padėti, kai verslas kreipėsi į mus prašydamas paramos? Juk galima mokytis ir iš klaidu. Tačiau principingas diplomatų darbas klaidų neleidžia. Galiu tik pasidžiaugti sėkmėmis. Netgi šiandien, birželio 6 dieną, Ukrainos tarpžinybinės tarptautinės prekybos komisija priėmė Lietuvai palankų sprendimą dėl šaldymo įrangos importo į Ukrainą nenustatant importą ribojančių priemonių. Šis sprendimas padės Lietuvos šaldytuvų gamintojui AB „Snaigė“ išlikti Ukrainos rinkoje. Tai – ir Lietuvos diplomatų nuopelnas. Šiandien taip pat atidžiai stebime dėl Rusijos sprendimo uždrausti daržovių importą iš ES susidariusią padėtį. Drauge su partneriais ES esame pasirengę ginti Lietuvos verslo interesus ir šiuo klausimu.

Pastaraisiais metais ambasados daug aktyviau įsitraukia  ir į užsienio turistų pritraukimą į Lietuvą. Štai vien šiais metais turistų skaičius išaugo daugiau kaip  40 procentų, o turizmo sektoriaus sukuriama BVP dalis viršija 4 procentus.  Kodėl gi negalėtume kartu su kitomis institucijomis išsikelti ambicingesnio tikslo – siekti, kad per artimiausius 5 metus tą BVP dalis sudarytų 10 proc.?

Dar prieš penketą metų  Europos Sąjungoje mažai kas žinojo sąvoką „energetinis saugumas“. Kaip pamenate, būtent Lietuvos atstovai, kartu su Lenkijos kolegomis, inicijavo diskusijas ES institucijose šia tema. 2005 metais mūsų ministerijoje tu buvo įkurtas Ekonominio saugumo departamentas. Šiandien ekonominis, energetinis saugumas tapo vienu europinės ir transatlantinės darbotvarkės prioritetų. Taip pat galime pasidžiaugti, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos veikia Energetinio saugumo centras, kuris netolimoje ateityje turėtų tapti NATO kompetencijos centru.

Kokie pagrindiniai Lietuvos diplomatų darbai šioje srityje? Prioritetiniai tikslai – dalyvavimas įgyvendinant Visagino atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo, energetinių jungčių su Lenkija ir Švedija projektus. Tai apima diplomatinį darbą tiek sostinėse, tiek tarptautinėse institucijose ir forumuose. Mes dirbame, siekdami užtikrinti tokių projektų finansavimą, žinomumą, patrauklumą užsienyje. Nemažiau svarbu siekti, kad Lietuvos, o tuo pačiu – ES – kaimynystėje nebūtų plėtojami didelį pavojų keliantys projektai. Pirmiausia turiu galvoje aktyviai reklamuojamus atominių jėgainių projektus Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Kaip ne kartą kartojau – šiai dienai neturime jokių įrodymų, kad tai gali būti saugūs objektai. Todėl imamės ir imsimės visų reikalingų priemonių, tiek dvišaliu, tiek tarptautiniu pagrindu, kad tarptautinių saugos standartų būtų laikomasi (ir ne tik formaliai), kad Lietuvos saugumas būtų užtikrintas.

Ekonominis saugumas taip pat apima ir transporto sritį. Diplomatinė tarnyba efektyviai prisideda prie krovinių srauto per Lietuvą didėjimo, tarptautinių transporto koridorių ir projektų plėtojimo. Čia paminėtini Rytų-Vakarų transporto koridorius, Vikingas, Rail Baltica, NATO ISAF operacijų aprūpinimo krovinių tranzitas.

Šiemet  Lietuvai pirmininkaujant ESBO energetinis saugumas tapo ir šios tarptautinės organizacijos vienu iš veiklos prioritetų. Tikiuosi, kad jis bus vienu iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų antrajame 2013 metų pusmetyje.

Apie pasiekimus ir iššūkius būtų galima kalbėti dar ilgai. Tačiau norint kad darbas būtų efektyvus ir rezultatyvus būtini atitinkami ištekliai. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvos ambasadose užsienyje dirba  vos 5 diplomatai, kurie veikia tik ekonomikos srityje, prieš krizę jų buvo 17. Kadangi ekonominė diplomatija yra mūsų veiklos prioritetas, tai reiškia, kad kitose ambasadose šiuo metu didžioji dauguma diplomatų, atsakingų už ekonominį darbą, turi dar ir papildomas funkcijas. Šiame suvažiavime dalyvauja ir keli mūsų ambasadoriai, atstovaujantys mažiausias mūsų ambasadas.  Jose  tėra vos pora darbuotojų,  o tai reiškia, kad atstovybės vadovas turi užsiimti viskuo. Gerai žinoma, kad kai vienu metu užsiimama viskuo, sunku reikalauti maksimalių rezultatų. Todėl žvelgdamas į ministrą pirmininką reiškiu įsitikinimą, kad artimiausiu metu mums pavyks pasiekti bent iki krizinį  ekonominio atstovavimo lygį mūsų ambasadose. Tai būtų tiesioginė investicija į Lietuvos ekonominę gerovę ir saugumą.

Praėjusiais metais kalbėdamas diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime kėliau tikslą baigti diskusijas pagrįstas instituciniais interesais ir kalbėti apie vientisą Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą, vadovaujamą URM su tiesioginiu Ūkio ministerijos dalyvavimu. Manau, galime teigti, kad šį tikslą pasiekėme. Sveikindamas suvažiavime dalyvaujančius kitų institucijų atstovus,  dirbančius kartu su diplomatais, noriu pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus susiklostė konstruktyvus bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų. Turiu galvoje ūkio ministeriją, „Verslią Lietuvą“, „Investuok Lietuvoje“, Turizmo departamentą. Diplomatai-ekonomistai, komercijos atašė, „Verslios Lietuvos“ atstovai ir Turizmo informacijos centrų darbuotojai užsienyje sudaro  ganėtinai efektyvią ekonominio atstovavimo sistemą. Aišku, vietos tobulėjimui dar yra, efektyviau turėtume išnaudoti ir garbės konsulų sistemą, tačiau dabar egzistuojantis darbų pasidalinimas ir kolegiškas bendradarbiavimas  įgalina kartu siekti pagrindinių tikslų.

Tad siūlyčiau šiame suvažiavime pasitarti, kaip galėtume bendromis pastangomis pasiekti dar ambicingesnių tikslų.

Linkiu jums visiems konstruktyvių ir sėkmingų diskusijų.