Naujienos

Pirmiausia norėčiau pasveikinti visus susirinkusius į šią diskusiją, kuri mums, formuojantiems Lietuvos prekybos politiką, yra labai svarbi. Dialogas su socialiniais partneriais visada buvo esminė mūsų darbo dalis. Džiaugiuosi, kad šiandien pavyko surinkti tokį reprezentatyvų būrį dalyvių, atstovaujančių tiek verslui, valstybės institucijoms, tiek ir akademinei bendruomenei. 

Savo suvokimu apie prekybos politiką mes žengiame koja kojon su Europa ir, kaip aš kartais pajuokauju, net esame ją pralenkę. Tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai praeitų metų gruodžio mėn. prekybos politika Europos Sąjungoje buvo aiškiai priskirta prie užsienio politikos. O Lietuvoje toks sprendimas buvo priimtas 1993 m., todėl URM yra ir prekybos ministerija.

Šiandien mūsų, kaip valdžios atstovų, tikslas yra daugiau klausyti, o ne kalbėti. Man kaip politikui, priimančiam sprendimus prekybos politikos srityje, šios dienos diskusijos yra labai svarbūs keli klausimai:

Pirmiausia – koks turi būti valstybės vaidmuo prekyboje (ekonomikoje). Ko Lietuvos verslas tikisi iš valstybės prekybos politikos srityje. Neabejoju, kad norint užtikrinti konstruktyvų bendradarbiavimą turime skatinti pasitikėjimą valstybe ir jos valdžios institucijų veiksmais, todėl mūsų diskusija turi pasitarnauti siekiant šio tikslo.

Antra, diskusijos tikslas – įvertinti, kokios prekybos politikos reikia šiandien ir kokios reikės po penkerių ar dešimties metų, todėl ir turime stengtis nuspėti ir įtakoti pokyčius, kurie mūsų laukia. Laukiu konkrečių Jūsų pasiūlymų ir pastebėjimų.

Trečia –  noriu išsakyti mano esminę politinę nuostatą, kad Lietuvai yra reikalinga pasaulinio lygio, tiek aukštųjų technologijų, tiek ir tradicinė pramonė. Ir kad prekybos politika turi prisidėti siekiant šio tikslo, mažindama prekybos kliūtis, atverdama trečiųjų šalių rinkas mūsų eksportuotojams ir siekdama tikslo, kad prekyba būtų iš tiesų laisva, neiškraipyta administracinėmis priemonėmis, subsidijomis, dvejopomis energetinių išteklių kainomis ir pan. Kitaip sakant, - Lietuvos verslas turėtų konkuruoti laisvoje rinkoje, o ne su užsienio valstybių vyriausybių vykdoma politika.

Suvokdamas, kad į šiuos klausimus yra sunku pateikti vienareikšmišką atsakymą, visgi raginu visus būti atvirais ir pažadu, kad į visas nuomones bus įsiklausoma ieškant tokių sprendimų, kurie bus patys naudingiausi Lietuvai.

Lietuvos piliečiai, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaujantys valstybės užsienio prekybos grandinėje yra ne tik pelno ar kitokios naudos siekėjai, pirmiausiai jie yra lietuviškojo prekybinio, derybinio, piniginio veikimo atstovai. Todėl mano palinkėjimas - kad siekdami sėkmės su užsienio partneriais, to neužmirštumėme, kad gerbtumėme savo valstybę, jos tvarką ir tarptautines politines/ekonomines narystes.

Linkiu visiems įdomios diskusijos ir dėkoju už dėmesį.