UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS AŽUBALIS: GOLOVATOVO ISTORIJA VIENOJE - APGAILĖTINAS ATVEJIS (alfa.lt, 2011 m. liepos 18 d.)
„Galiu užtikrinti vieną dalyką – mes būsime nuoseklūs, atkaklūs ir imsimės visų įmanomų priemonių, kad daugiau tokie liūdni ar net apgailėtini atvejai Europos praktikoje nebepasitaikytų“, - specialiame interviu Alfa.lt teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, šiuo metu viešintis Briuselyje vykstančioje Europos Sąjungos Užsienio reikalų ir Bendrųjų reikalų taryboje. Jis komentavo diplomatinio konflikto tarp Lietuvos ir Austrijos dėl įtariamojo Sausio 13-osios žudynių byloje M. Golovatovo paleidimo.
Šiandien jau būta daug įvairių pareiškimų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris kalba apie tai, kad Austrija esą yra teisinė valstybė ir nemato didelių problemų, nes klausimas jau išspręstas. Jūs kalbate, kad Golovatovas yra lygintinas su Ratko Mladičiumi („Įsivaizduokite, jeigu Ratko Mladičius būtų paleistas vienoje iš ES šalių. Ar galite tai įsivaizduoti? Ponas Golovatovas – ne kitoks. Galbūt jis nėra taip gerai žinomas, kaip nusikaltėlis, tačiau jam vadovaujant, buvo šaudoma į nekaltus civilius.“) Kaip čia su tuo bendru ar labai besiskiriančiu požiūriu į teisę?Pasakysiu taip – mes esame įsitikinę, kad mūsų, Lietuvos, išduotas Europos arešto orderis yra pagrįstas, jis išduotas preciziškai laikantis visų europinių taisyklių. Ir jis turėjo būti įvykdytas.
Tai, kad jis nebuvo įvykdytas, kad kita pusė pradėjo kelti išankstines sąlygas (neturiu teisės jų detalizuoti), bet jos tikrai keliamos buvo, tiesiog rodo, kad yra solidarumo stokos, įgyvendinant Europos arešto orderio procedūras. Tai šiandien ir pasakiau pokalbyje su savo kolega austru.
Pasakiau, kad Lietuva tikrai nesustos ir sieks, kad visos ES valstybės padarytų atitinkamas išvadas, kad ateityje tokie liūdni faktai nepasikartotų, nes tokia istorija gali gerokai, jei ne visiškai, sutrukdyti tarptautinį ES valstybių narių bendradarbiavimą kriminalinėse bylose. Jei nesilaikai Europos arešto orderio reikalavimų vieną kartą, tai gali daryti tą patį ir antrą, trečią, penktą kartą. Iki begalybės.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis šiandien pateikė įžvalgą, kad Rusija per „Gazpromą“ tampo už virvučių ES, galimai darė įtaką ir Austrijai šioje byloje. Ar tos kalbos apie energetinį saugumą, vieningumą, kalbėjimą vienu balsu, atsispyrimą Rusijos įtakoms nėra tik paremtos gerais norais, o ne realybe?
Aš neturiu informacijos, kad kažkas kažką bandė įtakoti. Išskyrus tai, kad Rusijos ambasadorius Vienoje buvo labai aktyvus. Tai tiek, o daugiau negaliu nieko komentuoti.
Seimo Užsienio reikalų komitetas išdėstė visą eilę diplomatinių priemonių, kurių siūloma imtis prieš Austriją. Kaip manote, kokio griežtumo laipsnio reikia laikytis, turint galvoje, kad kalbėta net ir apie ir diplomatinių santykių nutraukimo galimybes? Ar Austrija dar turės ką paaiškinti, kaip tikisi Emanuelis Zingeris? Ar liko ir kokių dalykų, kurių nesugebėta paaiškinti?
Jau sakiau, kad jeigu Lietuva sieks, kad tai būtų nors ir liūdna, bet pamoka ES, kaip nereikėtų bendradarbiauti, tai reiškia, kad Lietuva svarsto eilę priemonių, kurių turime ir moralinę ir juridinę teisę reikalauti. O kokių konkrečiai, nenorėdamas spekuliuoti, nevardysiu.
Kaip į šią istoriją žvelgia ir komentuoja Jūsų kolegos, kitų ES valstybių užsienio reikalų ministrai, ar Lietuva, jos pozicija yra palaikoma?
Jau žinoma, kad man vakar paskambino kolega latvis, šiandien su juo buvau susitikęs dar kartą. Jis savo solidarumą su Lietuvą paskelbė viešai. Mus palaiko ir kolegos estai.
Tačiau tai yra labai specifinis klausimas, daugiau turi sąlyčio taškų su Europos vidaus reikalų ir teisingumo taryba negu su užsienio reikalais. Taip - domisi, taip – klausia. Aš aiškinu, kalbu. Ir vakare dar kalbėsiu Bendrųjų reikalų taryboje.
Ko reikėtų, kad tas lyg ir teisinis, juridinis, baudžiamosios teisenos reikalas, peraugęs į diplomatinę skandalą, galėtų kuo greičiau baigtis, kokio aiškumo čia Lietuva reikalaus?
Manau, kad nereikėtų kažką daryti greičiau. Svarbiausia, kad būtų padarytos tam tikros išvados, kad europiečiai suprastų, jog bet kurių europinės teisės aktų ignoravimas atsisuka pirmiausia prieš pačią ES, prieš visus mus pačius. Ir atsisuka vienu iš baisiausių dalykų – solidarumo stoka. O solidarumas yra tas esminis fundamentas, ant kurio stovi ES.
URK pirmininkas E. Zingeris teigė, kad šis atvejis buvo spjūvis Europai į veidą, ne tik Lietuvai, o visai Europai. Kokios reikės nosinaitės toms seilėms nuo veido nusišluostyti?
Aš nekomentuoju tokių labai emocionalių pareiškimų. Užsienio reikalų ministrui tai nedera daryti.
Tik galiu užtikrinti vieną dalyką – mes būsime nuoseklūs, atkaklūs ir imsimės visų įmanomų priemonių, kad daugiau tokie liūdni ar net apgailėtini atvejai Europos praktikoje nebepasitaikytų.
Rimantas VARNAUSKAS