Naujienos

Nesenai iš užsienio reikalų ministro posto atsistatydinęs, Lietuvos ambasadoriumi JAV dirbęs Vygaudas Ušackas įsitikinęs, kad JAV įsiklauso į mūsų vertinimus, susijusius su Lietuvos kaimyninių šalių situacija. Pasak politiko, Lietuvoje ne visuomet įvertinamas JAV lietuvių indėlis, kurį jie padarė išlaikant Lietuvos nepriklausomybės klausimo aktualumą.

Lietuvos užsienio politika stovi ant 20 metų istorijos patvirtintų tam tikrų ramsčių - vienas jų yra istoriškai artimi santykiai su JAV. Todėl tikrai nemanau, kad vienoks ar kitoks Lietuvos vidaus politikos aspektas, ar tų pačių slaptųjų žinybų bendradarbiavimo aspektas galėtų pakenkti istoriškai glaudiems santykiams su JAV. Kodėl jie yra svarbūs – visų pirma tai, kad nesame tik lietuviai, gyvenantys Lietuvoje.

JAV nuo XIX a. antros pusės jau antrą šimtmetį priima lietuvius. Lietuviai važiuodavo į JAV užsidirbt, užsidegę individo laisvės idėjomis ir pavyzdžiu čia sugrįždavo ir praturtindavo Lietuvą ne tik tuo, ką uždirbdavo, bet ir ta dinamika, energija, kurią suteikė amerikietiškos ekonomikos ir verslo iniciatyvos, asmens individualios laisvės vertybių jėga.

O šiuo metu JAV gyvena beveik milijonas JAV piliečių, kurie kildina save iš Lietuvos. Ar jie patys, ar jų tėvai, ar seneliai - tai yra gyvoji grandis, kuri jungia Lietuvą su pasaulio supervalstybe JAV. Tuo mes turime ne tik didžiuotis, bet ir branginti, stengtis išnaudoti kaip galima daugiau savo interesų labui ir saugumo interesams. Manau, kad mes tai pasiekėme užsitikrinę narystę NATO.

Narystė NATO reiškia visų pirma JAV saugumo garantijas, nes manau, ne visada tą pastebime, bet daug gauname iš Amerikos lietuvių, kurie turi savo kontaktus ir vienaip ar kitaip, viešai ar privačiai, skatina pasaulinį verslą ateiti į Lietuvą. Ir paskutiniai pavyzdžiai, pvz. „Barclays“ arba „Computer science association“, prie kurių atvedimo labai daug prisidėjo kompanija „Strategic staff solutions“, kurios vadovė yra lietuvė Cynthia J. Pasky. Prisiminkime pirmąsias verslo kregždes – „Omnitelį“, kurį sukūrė Juozas Kazickas. Tai tik keletas pavyzdžių, kurie rodo tuos tamprius ekonominius ryšius.

Todėl mano nuomone tyrimas (dėl CŽV kalėjimų) buvo reikalingas. Jis buvo skaidrus ir pateikė atitinkamas išvadas, bet aš įsitikinęs, kad jo išvados ar diskusijos, kurios vyko tyrimo metu, tikrai neturės poveikio Lietuvos ir JAV santykiams.

Koks pokytis įvyko santykiuose tarp JAV ir Lietuvos, mūsų šaliai įstojus į ES 2004 metais, vykstant eurointegraciniams procesams?

Pokytis, be abejo, įvyko dėl keleto priežasčių. Pirmas dalykas, mes įstojome į ES ir klausimus, susijusius su prekybos santykiais nebesprendžiame vieni patys, bet esame 27 šalių bloko nariai, ir mūsų prekybos politiką atstovauja ir derasi Europos Komisija.

Antra vertus, mes kaip ES nariai šiuo metu kuriame bendrą užsienio politiką, kurios dalis yra ES šalių suinteresuotumas turėti glaudžius santykius su JAV. Nes ES puikiai supranta, kad JAV ir ES yra tie dariniai, kurie labiausiai panašūs savo krikščioniškomis tradicijomis, vakarietiškomis vertybėmis ir kai jos veikia kartu, jos gali žymiai rezultatyviai dirbti visos žmonijos labui.

Trečia, reikia pripažinti, kad nūdienos užsienio politikos prioritetai keičiasi tiek mums (mes įstojome į ES ir NATO), tiek JAV, kurios dabar jau išsprendusios europines problemas, yra susirūpinusios kitomis grėsmėmis, kurios kyla iš tolimesnių kraštų, Afganistano, Irano, Artimųjų rytų ir, be abejo, mums, norint išlaikyti glaudžius santykius, yra svarbu būti partneriais. Nebūti vien tik naudos gavėjais, vien tik šalimi, kuri turi užsitikrinusi JAV saugumo garantijas, bet būti partneriais ir padėti JAV spręsti pasaulines problemas, kurios liečia neišvengiamai ir mus.

Ką mes galime duoti JAV?

Mes duodame labai daug - pirmiausiai esame ES ir NATO nariai, mūsų balsas skaičiuojamas priimant sprendimus. Antra, mes galime daug duoti konkrečiu pavyzdžiu – Goro provincijos rekonstrukcijos grupei, kur esame pavyzdžiu kitoms ES ir NATO šalims.

Mes esame pavyzdžiu kitoms šalims, pavyzdžiui, Gruzijai ir Ukrainai, kurios ateitimi yra suinteresuoti visi – ir JAV, ir ES. JAV įsiklauso į mūsų vertinimus apie tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse – politiniai procesai Rusijoje, Baltarusijoje, ar permaininga įvykių raida Ukrainoje, ar Vidurinėje Azijoje. Į mus žiūri ir europiečiai, ir amerikiečiai.

Mūsų buvimas Afganistane, taip pat ir mano kandidatavimas ir paskyrimas į Afganistaną praplečia Lietuvos kaip tarptautinio veikėjo galimybes, bei drįsčiau teigti, tam tikrą prestižą ir įtaką.

Kokius iššūkius sprendėte būdamas ambasadoriumi JAV?

Tuo metu svarbiausias uždavinys man buvo užsitikrinti JAV administracijos ir JAV senato paramą dėl Lietuvos narystės NATO organizacijoje. To siekiant reikėjo susitelkus dirbti su Amerikos lietuviais.

Noriu pažymėti, kad Lietuvoje ne visuomet įvertinamas JAV lietuvių indėlis, kurį jie padarė tiek išlaikant Lietuvos nepriklausomybės bylos aktualumą. Dabar švenčiame Lietuvos respublikos 20 metų nepriklausomybę, tačiau vargu, ar kas prisimena, kad kai mes atkūrėme nepriklausomybę, ėjome ginti Seimo ir TV bokšto, prieš 19 metų tuo pačiu metu Amerikos lietuviai irgi rizikavo. Kai kurie iš jų, kuriuos aš pažįstu, grandinėmis prisirakino prie Sovietų sąjungos ambasados vartų ir tokiu būdu protestavo prieš tai, kad Rusija naudoja jėgą Lietuvos atžvilgiu ar kad Vakarai nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės. Po to jie buvo uždaryti į daboklę už viešosios tvarkos pažeidimą.

Tokių atvejų labai daug ir mes turime juos įvertinti ir jiems padėkoti. Per tuos 50 metų būtent JAV lietuviai buvo ta jėga, kuri JAV vidaus politikoje kėlė klausimus, kurie kasmet švęsdavo Okupuotų tautų dienas, kurie susitikdavo su JAV vadovais ir primindavo okupacijos faktą. JAV lietuvių didžiulis indėlis ir siekiant narystės NATO. JAV lietuvių bendruomenė, „Joint American National Committee“, kitos organizacijos, pavieniai lietuviai labai daug prisidėjo „lobinant“ Amerikos politikus, kad būtų priimti sprendimai dėl narystės.

Antras dalykas – pačiam dirbant su JAV lietuviais, Vidurio Europos šalių ambasadoriais Vašingtone, užsitikrinti JAV administracijos ir Senato paramą. Džiugiausia žinia buvo ta, kad prieš šešerius metus JAV senatas balsavo 82 balsais “už“ ir nei vieno „prieš“ dėl Lietuvos narystės NATO.

Ko galima būtų pasimokyti iš išeivių bendruomenės?

Mane visada labiausiai žavi lietuvių patriotiškumas, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, Lietuvos istorijos perteikimas jaunajai kartai, lietuvybės puoselėjimas apskritai, bendruomeniškumo tradicijos. JAV lietuviai negauna nei cento paramos iš JAV valdžios. Viską daro patys, jie nelaukia, kol ateis ES parama ar savivaldybė skirs lėšas. Tai pavyzdys Amerikos bendruomeninio gyvenimo, kai žmonės yra auklėjami nuo mažų dienų. Pvz., bažnyčios parapija – tai bendruomenė, kurioje tu gyveni. Tai toks pats svarbus visuomenės branduolys kaip ir šeima. Labdaros tradicijos tikrai nuostabios ne tik lietuvių bendruomenėje, bet visoje Amerikos visuomenėje. Todėl aš kiek galėjau stengiausi skatinti tas tradicijas.

Ačiū už pokalbį.

Ugnė Naujokaitytė, Alfa.lt