Naujienos

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas vasario pabaigoje paskelbtas ES specialiuoju atstovu Afganistane ir Bendrijos misijos šioje šalyje vadovu. Naujasis postas po to, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, sujungė ES specialaus atstovo ir ES misijos vadovo pareigas. Apie problemas Afganistane su politiku Alfa.lt kalbėjosi jam grįžus iš parengiamųjų susitikimų Briuselyje.

Kaip Jūs patekote į šį postą?

Taip jau sutapo, kad man atsistatydinus, kaip tik vyko konkursas į šį postą. Ir mano kolegos ES užsienio reikalų ministrai pasiūlė man nedelsiant kandidatuoti. Jų nuomone, aš esu tinkama kandidatūra, kokios šiuo metu reikia sustiprintam ES vaidmeniui Afganistane po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kai dabar jau nebe pirmininkaujanti šalis, o būtent kuriamos bendros ES diplomatijos atstovai atstovaus, koordinuos ir derėsis ES vardu. Todėl pateikiau paraišką, perėjau du konkursus ir laimėjau.

Jūs būsite ES pasiuntinys. Ar neįžvelgiate problemos, kad jums reikės labiau remtis minkštosios galios svertais?

Reikia pripažinti, kad ES neveikia vakuume Afganistane. Visų pirma yra JAV ir NATO karinės pajėgos, kurios užsiima kietuoju saugumu užtikrindamos ir likviduodamos teroristinius židinius Afganistane. Antra vertus, yra daugybė JTO institucijų ir organizacijų, kurios prisideda teikiant humanitarinę paramą ir kurios koordinuoja pasaulio šalių teikiamą paramą.

Didelę paramą teikia Indija, Japonija ir kitos šalys, ES yra tik viena jų. ES yra viena didžiausių paramos teikėjų, o kartu su visomis šalimis paramos sudaro apie 1 mlrd. eurų. Reikia būti labai realistiškiems ir nepervertinti dabartinės politinės rinkos galimybių Afganistane. Jei kalbame apie politinį procesą, visų pirmą ES ir tarptautinės bendruomenės interesas yra prisidėti prie institucijų kūrimo, prie administracinių gebėjimų tvirtinimo tam, kad būtų sukurtos institucijos, kuriose būtų žmonės su reikiamomis kvalifikacijomis, kurios galėtų valdyti Afganistaną tiek centrinės administracijos lygiu, tiek vietiniu lygiu – provincijose, rajonuose.

O į demokratinį procesą aš žiūriu kaip į ilgalaikį procesą. Kaip ir į būsimus parlamento rinkimus rugsėjo 18 d. Nemanau, kad tai bus idealūs parlamentiniai rinkimai, kuriuos mes matome ir stebime Lietuvoje, Vokietijoje, JAV. Bet tai bus maža dalis ilgo proceso, kurį patys afganai turės ateityje plėtoti ir vystyti. Mano nuomone, tą mes turime realiai įvertinti, bet turime skatinti piliečių dalyvavimą valstybės valdyme. Ir tam tikrų demokratinių tradicijų puoselėjimą kiek tai įmanoma dabartinėje situacijoje. Suvokiant tuos saugumo iššūkius, įvertinant ir didžiulį neraštingumą – 70–80 proc. žmonių Afganistane, taip pat suvokiant Afganistano valstybės svarbą.

Tačiau JAV ten jau daug metų, bet niekas nepasikeitė.

Aš manau, kad šie ir kiti metai bus kritiniai, nes formuojama nauja vyriausybė, yra nauja JAV politinė karinė strategija, ES turi priėmusi savo veiksmų planą, šį pavasarį vyks didysis įvairių afganų grupių susirinkimas, rugsėjo 18 d. vyks rinkimai į parlamentą.

Manau, kad artimiausi dveji metai ir parodys, kiek tarptautinė bendruomenė galės padėti. Mes visko nepadarysime, mes tik galime padėti puoselėti būtinus jų administracinius gebėjimus, pasiūlydami finansinius ir žmogiškuosius resursus, padėti jiems atsikratyti didžiulės korupcijos, kuri šiuo metu yra, ir pradėti kurti alternatyvius verslus.

O gal jie nenori, kad jiems padėtų?

Aš manau, kad jie nori. Tačiau tai yra vėlgi šalis, perraizgyta įvairiausių konfliktų ir grupinių interesų, ir tai bus kelerių metų trukmės procesas, į kurį labai svarbu įtraukti regiono šalis. Afganistanas labai susijęs ir jo saugumo situacija priklauso nuo Pakistano, nuo santykių su kitomis šalimis.

Ar jaučiatės kaip ES atstovas, turįs moralinę teisę kištis į Afganistano valstybės reikalus ir valstybės vystymosi procesus?

Aš nežiūriu į savo būsimas pareigas kaip į primetimą. Aš jaučiu moralinę pareigą padėti Lietuvos, ES piliečiams, tarptautinei bendrijai, perteikiant paramą ir ekspertizę Afganistano valdžiai tam, kad ta šalis būtų stabili, kad tai nebūtų terorizmo šaltinis ir kad tai nebūtų narkotikų gabenimo šaltinis, turint omenyje, kad 90 proc. visų narkotikų, kurie yra ES rinkoje, yra kildinami iš Afganistano.

Dėkoju už pokalbį.

Ugnė Naujokaitytė, Alfa.lt