Naujienos

Užsienio reikalų ministerija tikisi, kad Lietuvos valdžia Afganistano Goro provincijos atkūrimui 2011 metais skirs panašią sumą kaip ir šiemet - apie 3 mln. litų. „Konkrečių sumų negaliu ivardyti, jos bus panašaus dydžio. (...) Galiu patvirtinti tik mūsų politinį nusiteikimą. Afganistanas yra pagrindinė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalis, todėl tikrai skirsime pagrindinį dėmesį“, - žurnalistams sakė E.Bajarūnas, penktadienį pasibaigus Vilniuje vykstančiai konferencijai apie Afganistano atkūrimą.

Diplomatas teigė, kad Goro provincijos atkurimo grupei vadovaujančiai Lietuvai Afganistanas svarbus ir dėl „bendro supratimo, kad reikia prisidėti“, ir dėl šioje šalyje vykdomoje NATO misijoje dalyvaujančių karių saugumo. Tačiau diplomatas nesutiko, kad pastaruoju metu pablogėjusi saugumo situacija Gore yra nepakankamų Lietuvos investicijų i civilinius projektus rezultatas.

„Nemanyčiau, kad neinvestavimas, kaip jūs sakote, galėjo privesti. Taip, mes sunerimę, bet nevertiname, kad įvyko kažkoks sisteminis situacijos pablogėjimas. Goro provincija nėra vakuume, kaimyninėse provincijose vyksta koviniai veiksmai“, - kalbėjo E.Bajarūas. Pasak jo, butent dėl karinio Lietuvos buvimo į Goro provinciją buvo pritrauktos Jungtinių Valstijų, Jungtinių Tautų, Europos Sajungos, Japonijos ir Graikijos lėšos.

Konferencijoje dalyvavęs Europos Sajungos misijos Afganistane vadovas Vygaudas Ušackas teigė, jog tarptautinių partnerių investicijos Gore praėjusiais metais buvo apie dešimt kartų didesnės nei Lietuvos.

„Aš pats priiminėjau sprendimus pernai, kai buvo sumažintas biudžetas, kai turėjome dramatiškai kirsti išlaidas. Tada buvo priimtas principinis sprendimas, kad mūsų širdys didelės, o kišenės mažos. Ėjome pas japonus, graikus, amerikiečius, ES. Dabar nežinau visų skaičių, bet manau, kad tie 3 mln. litų, kuriuos Lietuva skyrė, yra mažiausiai dešimt kartų padidinti“, - kalbėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat pažymėjo, jog dėl „vieno ar kito incidento negalime apibendrinti sistemiškai pablogėjusios situacijos“. Pasak aukščiausio rango ES diplomato Afganistane, dažnai incidentai, kurie nuskamba žiniasklaidoje, turi didelį atgarsį, bet pagal tai negalima įvertinti visos situacijos.

E.Bajarūas BNS sakė, kad kitą savaitę Lisabonoje bus paskelbti vadinamosios „perėjimo strategijos“, kuri turi padėti perduoti Afganistano pajėgoms saugumo situacijos kontrolę šalyje, terminai. Tačiau diplomatas pabrėžė, kad net ir perdavus atsakomybę už konkrečios provincijos saugumą vietiniams, koalicinės pajėgos iš jų nepasitrauks.

„Bėgimo iš Afganistano nebus. Lietuvoje turime iki 2013 metų patvirtintą karių mandatą. Kai jis eis į pabaigą, spręsime toliau. Tai priklausys nuo situacijos Goro provincijoje ir perdavimo strategijos pažangos“, - kalbėjo E.Bajarūnas.

Iki šiol salyginai ramia laikytoje Goro provincijoje Afganistano vakarinėje dalyje pastaruoju metu padažnėjo smurtinių išpuolių. Per paskutinį iš jų spalio viduryje šalia lietuvių karių stovyklos susisprogdino savižudis.

Šiuo metu Jungtiniu Valstiju vadovaujamos tarptautinės pajėgos Afganistane stiprina spaudimą kovotojams, ypač neramiuose Afganistano pietuose. Šiemet konfliktas Afganistane jau nusinešė daugiau nei 600 užsienio karių gyvybes.