Naujienos

Nei Afganistanas bendrai, nei Goro provincija netaps tokia saugia kaip, pavyzdžiui, Šveicarija, tačiau saugumo perspektyvos Gore, kurios atkūrimo grupei vadovauja Lietuva, vertinamos optimistiškai.

"Bendrai situacija, be tų kelių sporadinių atsitikimų, kurie vyko pernai, mums kelia santykinį optimizmą. Goro provincija ir Afganistanas netaps Šveicarija kitais metais. Atsitikimų ir toliau bus gana daug, tačiau tikrai gerokai mažiau nei tada, kai Lietuva ir tarptautinės pajėgos atėjo į Afganistaną", - sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas per bendrą spaudos konferenciją su Goro gubernatoriumi Abdula Haivadu.

URM politikos vadovas pernai santykinai padidėjusį incidentų skaičių sieja su intensyvesniais kariškių veiksmais šalies pietuose, tačiau bendrai situaciją vertina kaip stabilią.

"Incidentai galėjo būti susiję su tuo, kad kaip tik pernai JAV administracijos sprendimu buvo pradėta žymiai intensyvesnė kovinė kampanija pietuose. O jei pietuose vyksta intensyvūs mūšiai, kova su talibais, tikėtina, kad jie traukiasi ne į Pakistaną, o į šiaurę, ir mes matėme tuos incidentus", - sakė E. Bajarūnas.

Goro provincijos gubernatorius irgi tikino, kad Goras yra santykinai ramus, datomis nespekuliavo ir džiaugėsi pasiekta pažanga.

"Goras yra palyginti ramus ir stabilesnis nei kitos provincijos ir, manau, būtų daug lengviau, jei karinė provincijos atkūrimo grupės dalis išvyktų iš Goro nei iš tokių provincijų kaip Helmandas ar Fara. (...) Prezidentas Hamidas Karzajus ir tarptautinė bendruomenė nusprendė, kad iki 2014 metų pabaigos Afganistanas pajėgs atsistoti ant kojų", - sakė A. Haivadas.

Politikos direktorius kaip teigiamus pokyčius vertina tai, kad Goro provincijoje padaugėjo vietos saugumo pajėgų.

"Kai Lietuva pradėjo savo misiją, Goro provincijoje buvo keli policininkai, dabar yra struktūros, kurias Lietuva kartu su amerikiečiais policininkais ruošia. Goro provincijoje yra dislokuotas armijos padalinys, kuris irgi užtikrina saugumo situaciją", - sakė E. Bajarūnas.

URM politikos direktorius teigė, kad Lietuvos karių išvedimo iš Afganistano datos nėra svarstomos, tačiau pažymėjo, kad neplanuojama ten likti ilgiau negu reikia.

"Perdavimas yra procesas, jeigu, sakykime, hipotezė yra teisinga, tai šį rudenį Goro provincija yra paskelbiama tarp tų provincijų, kurioje prasidės atsakomybės perdavimas. Atsakomybės perdavimas nereiškia, kad rudenį Lietuvos kariai iš ten išeina, tai reiškia, kad Lietuvos kariai pradės atsakomybės perdavimo procesą, kuris gal prasidės nuo Čagčarano miesto, plėsis toliau į provincijos gilumą. Tai bus procesas", - aiškino E. Bajarūnas.

Seimo suteiktas mandatas misijai Afganistane baigiasi 2013 metais. Taigi dėl jo spręs jau kitas Seimas.

Jau mąstoma ir apie tai, kaip bus su Goru išvedus karius. Konstatuojama, kad ten greičiausiai dar nebus tiek saugu, kad vieni galėtų dirbti lietuvių civiliai, tačiau padėti provincijai norima ir toliau.

"Neplanuotume, kad išvedus kariškius liktų mūsų civiliai, nes situacija nebus rami tiek, kad civiliai galėtų dirbti nesant mūsų kariškių. Bet mes galime įvairias formas svarstyti. Mūsų misija toliau dirbs Kabule. Per ją galima galvoti apie projektus, kai Goro provincijos pareigūnai važiuoja į Lietuvą mokytis, arba mūsų pareigūnai pas juos atvažiuoja ir moko. (...) Iš URM pusės mes manome, kad ir toliau tą reikia daryti, tiesiog būtų gaila Lietuvos investicijų ir įdirbio, Lietuvos ekspertizės. Tikrai būtų keista viską nutraukti", - sakė E. Bajarūnas.