Naujienos

Lapkričio mėnesį Užsienio reikalų ministerija buvo paskelbusi savo kontaktinius telefonus ir kvietė ukmergiškius užduoti klausimus šioje ministerijoje dirbantiems savo kraštiečiams – užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui, viceministrui Evaldui Ignatavičiui ir ministerijos departamentų direktoriams Sigitui Mitkui ir Linai Antanavičienei  ir kitiems pareigūnams. Pateikiame mūsų skaitytojams ministerijai pateiktus klausimus ir atsakymus.

Ar  Užsienio  reikalų  ministerija  gali  padėti  lietuviams  išsivaduoti  iš  vergijos  darbų  Ispanijoj?

Ieškant darbo užsienyje būtina apdairiai įvertinti siūlomo darbo sąlygas – darbo pobūdį ir krūvį, atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką, socialines garantijas, ir įsitikinti, kad būsite įdarbinti legaliai. Įsidarbinant užsienyje vertėtų būti itin atidiems, nes dėl kultūrinių skirtumų, kalbos barjero ir teisinės sistemos ypatumų kyla didesnė rizika gauti ne tokį darbą, kokio tikėtasi.

Daugelis lietuvių, išvykusių dirbti į užsienio šalis, sunkiai ir daug dirba, neretai pasitaiko ir  traumų ar rimtų susirgimų. Išvykstantys dirbti į užsienį asmenys turėtų pasirūpinti sveikatos draudimu ir užsitikrintų jiems priklausančias socialines garantijas,

Lietuvos ambasados ir konsulatai užsienyje dažnai tampa paskutine viltimi į bėdą pakliuvusiems Lietuvos piliečiams.

Jie padeda susisiekti su artimaisiais Lietuvoje, suteikia informaciją apie galimybes grįžti į Lietuvą ar gauti socialinę pagalbą užsienio šalyje, išduoda laikinus asmens dokumentus, prireikus bendrauja su šalies teisėsauga. Patekus į nelaimę užsienyje, Lietuvos konsuliniai pareigūnai visada patars, kur kreiptis, kaip galima spręsti iškilusias problemas, nors ir neturės teisės atstovauti piliečiams teismuose ar kitose įstaigose. Patekus į nelaimę visų pirma, reikėtų kreiptis į vietines teisėsaugos institucijas.

Ar Lietuvos diplomatai gali padėti susirasti darbą užsienio valstybėje?

Jei Lietuvoje žmogus ieško darbo, jis kreipiasi į įdarbinimo agentūras, darbo biržą ar galimus darbdavius tiesiogiai. Panašiai reikėtų elgtis ir užsienyje.

Kiekvienoje šalyje yra savos darbo paieškos taisyklės, todėl reikėtų pasidomėti, kokie darbo paieškos būdai yra efektyviausi. Ir, žinoma, reikėtų saugotis įtartinų įdarbinimo tarpininkų paslaugų, kad netaptumėte apgaulės auka.  

Vykstant į užsienį, būtina pagalvoti ne tik apie būsimą darbą ar pramogas, bet apmąstyti veiksmus nelaimės atveju – ar turiu sveikatos draudimą, ar turiu Lietuvos ambasados adresą ir telefoną, ar žinosiu, kaip ten nuvažiuoti?

Jei keliaudami užsienyje praradote kelionės dokumentą, Lietuvos konsulai gali išduoti asmens grįžimo pažymėjimą, leidžiantį grįžti į Lietuvą, pasibaigus paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimo laikui – pakeisti šiuos dokumentus naujais. Jie padės susisiekti su giminėmis, tarpininkaus dėl lėšų iš Lietuvos pervedimo nelaimės atveju.

Svarbu žinoti, kokių funkcijų pagal Konsulinį statutą konsuliniai pareigūnai neturi teisės atlikti: jie negali tarpininkauti gaunant užsienio valstybių vizas, leidimus gyventi ar dirbti jose, vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų, teikti laidojimo bendrovių paslaugų, teikti banko ar pašto paslaugų, aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa, užtikrinti geresnio aptarnavimo gydymo ar įkalinimo įstaigose, nei jis teikiamas vietos gyventojams. Lietuvos konsuliniai pareigūnai negali skolinti pinigų, samdyti advokato, apmokėti ligoninės, viešbučio ar kitokių sąskaitų, daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės institucijų darbą.

***

Gerbiamas ministre, mano dukra ištekėjo už užsieniečio ir gyvena Airijoje. Jie susilaukė vaikelio, bet aš su anūku negaliu susikalbėti, nes lietuviškai jis nemoka. Kaip užsienyje gyvenantiems lietuviams nepamiršti lietuvių kalbos ir dar vaikus išmokyti?

Labai svarbu, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, palaikytų ryšį su vietine lietuvių bendruomene, kartu su šeima dalyvautų lituanistinėje veikloje. Airijoje išlaikyti lietuvybę yra gana geros sąlygos, nes ten veikia didelė ir aktyvi lietuvių bendruomenė.

Lietuvos ambasada Airijoje jau seniai tapo lietuvių bendruomenės traukos centru – ambasados darbuotojai kartu su bendruomenės nariais švenčia šventes, rengia Lietuvos kultūros ir meno pristatymus vietos gyventojams.

Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasados užsienyje stengiasi padėti išsaugoti lietuvybę, buria užsienyje gyvenančius lietuvius į bendruomenes, ypač tose šalyse, kur jų mažiau ir sunkiau įveikti organizacines kliūtis. Ambasados neretai priglaudžia ir šeštadienines lituanistines mokyklėles.

Lituanistinės mokyklėlės ypač svarbios vaikams, gimusiems mišriose šeimose, kad jie atrastų ryšį su lietuvių kalba ir Lietuva. Šiose mokyklėlėse savanoriškais pagrindais daugiausia dirba lietuvių bendruomenių nariai.

Nuo 2010 metų sausio 1 dienos Užsienio reikalų ministerijoje pradės veikti naujas departamentas, kuris nagrinės užsienio lietuvių klausimus.

Kam reikalingos vizos? Į kurios šalies biudžetą suplaukia lėšos, gautos už vizas?

Viza – tai į pasą klijuojamas leidimas, suteikiantis teisę užsieniečiams, kuriems taikomas vizos reikalavimas, atvykti prie vizą išdavusios valstybės sienos ir prašyti leisti vykti tranzitu ar apsistoti šalyje.

Vizos yra vienas iš saugiklių vykdant šalies vidaus politiką, jos gina šalies ir piliečių interesus nuo galimų grėsmių, kurias tam tikrais atvejais gali kelti kitų šalių piliečiai.

Pastaraisiais metais didėjant pasitikėjimui tarp šalių, laipsniškai atsisakoma vizų režimo. Lietuvos piliečiams turizmo tikslais lengviau keliauti į JAV, Turkiją, daugelį Pietų Amerikos šalių. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės. Šengeno zonoje ne tik nereikia vizų, bet ir panaikinta pasų kontrolė.  Keliauti galima turint asmens tapatybės kortelę. 

Vadinamas konsulinis mokestis renkamas už pateiktų prašymų vizoms gauti nagrinėjimą ir patenka į Lietuvos valstybės biudžetą. 2008 metais Lietuvos biudžetas gavo apie 30 mln. litų už prašymų išduoti Lietuvos vizas nagrinėjimą.

Pinigai, kuriuos Lietuvos piliečiai sumoka už kitų šalių vizas, patenka į tų šalių biudžetus.

***

Kokia tolimiausia, šalis su kuria bendradarbiauja Užsienio reikalų ministerija? Ar yra šalių, su kuriomis Jūsų ministerija nebendradarbiauja?

Diplomatinius santykius Lietuva palaiko net su 155 pasaulio šalimis. Toliausia šalis, su kuria Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius – Naujoji Zelandija, nutolusi nuo mūsų daugiau nei 17000 km.  Ten veikia lietuvių bendruomenė, vienijanti apie 20 tautiečių.

Toliausiai įsteigta Lietuvos ambasada yra Buenos Airėse, Argentinoje. Šioje šalyje gyvena apie 200 000 lietuvių kilmės asmenų.

Plėsti diplomatinius ryšius ir ieškoti bendrų interesų su kuo daugiau valstybių yra labai svarbu, nes niekuomet negali žinoti, kada gali prireikti paramos.

Kaip diplomatai gali padėti „išlipti“ Lietuvai iš krizės?

Lietuva – Baltijos jūros regiono, kuriame gyvena 150 milijonų vartotojų ir Europos Sąjungos, turinčios beveik 500 mln. gyventojų, dalis. Dalis Europos be vidaus sienų, kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir paslaugos. 

 Vien šiais metais surengtos verslo ir investicijų misijos į Alžyrą, Turkmėniją, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją, Indiją ir Nigeriją. Kitais metais planuojame padėti verslininkams atrasti JAV, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų rinkas.  Kalbėdami apie bendradarbiavimą su užsienio šalimis, kalbame apie mūsų nacionalinių interesų įgyvendinimą, Lietuvos ir piliečių interesų gynimą. Puoselėjame draugiškus politinius santykius su užsienio šalimis, kad mūsų piliečiams ten būtų saugu ir paprasta nukeliauti, kad mūsų verslas ten rastų rinkas, kad mūsų kultūra ten būtų domimasi, kad pas mus atvyktų kuo daugiau turistų. 

Šiais metais vėl padaugėjo žmonių, vykstančių uždarbiauti į užsienį. Kaip gerinama lietuviams užsienyje teikiamų konsulinių paslaugų kokybė?

Stengiamės ne tik greitai suteikti reikiamą konsulinę paslaugą, bet ir siekiame supaprastinti reikalavimus, kad žmonėms būtų paprasčiau pateikti dokumentus, jų reikėtų mažiau. Taip pat siekiame, kad užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą, vizas būtų galima gauti paprasčiau.

Iki šiol konsuliniai pareigūnai užsienyje atlikdavo tarpininko vaidmenį keičiant ar išduodant pasus, įtraukiant į apskaitą gimimus, santuokas ir mirtis, persiųsdavo dokumentus atitinkamoms institucijoms Lietuvoje. Dokumentų tvarkymo procedūros trukdavo ilgai.

Užsienio reikalų ministerijai pavyko pasiekti, kad konsulams nereikėtų reikalauti perteklinių dokumentų, buvo sutrumpintas paso išdavimo laikas, vis dažniau rengiamos konsulinių pareigūnų išvažiuojamosios misijos į regionus, kuriuose įsikūrusios gausios lietuvių bendruomenės.

Šiais pakeitimais neapsiribosime – ateityje ketinama daugelį konsulinių paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Stengiamės užtikrinti, kad konsulinės paslaugos būtų orientuotos į klientą – greitos, kokybiškos, lengvai prieinamos (taip pat ir elektroninėje erdvėje), be perteklinių reikalavimų

Tęsinys kitame „Ukmergės žinių“ numeryje