Naujienos

„Labas vakaras, Latvija! Labas vakaras, mūsų valstybės svečiai ir draugai kitose žemėse! Jūsų Ekscelencija Lietuvos prezidente, pone Adamkau! Jūsų Ekscelencija Estijos prezidente, pone Ilvesai! Latvijos žmonės! Šiandien mums yra ypatingas jubiliejus! Latvijos valstybei – 90! Idėja apie nepriklausomą valstybę yra daug senesnė – ji gimė mūsų širdyse dar prieš valstybės įkūrimą. Ji kūrėsi kartu su mūsų kalba, kartu su kultūrine savastimi, kartu su troškimu būti šeimininkais savoje žemėje. …Tąkart, 1918-aisiais metais, drąsūs latvių vyrai aukojosi vardan laisvos Latvijos. Tikėjimas sklido iš širdies į širdį. Tikėjimas tapo ta galinga jėga, kuri palaužė Bermontą, kuria latvių didvyriai pasiekė pergalę Laisvės kovose. Tikėjimas vėl leido suplėvėsuoti mūsų dvispalvei Rygos pilies bokšte.

Kai 1940-aisiais į mūsų šalį įsibrovė svetima jėga, mes buvome priversti slėpti savo vėliavą – po savo namų grindimis, palėpėse, geležinėse dėžėse po ąžuolo šaknimis. Mes saugojome ir gynėme tai, nes tikėjome, žinojome, kad ateis tas laikas, kai ir vėl galėsime aukštai iškelti savo dvispalvę gimtųjų namų kieme ar Rygos pilies bokšte. …Meilė laisvai tėvynei buvo stipresnė už baimę, stipresnė už kančią, stipresnė už mirtį. …Šiandien sakau ačiū tiems, kurie pasakojo savo vaikams apie Latvijos valstybę. Ačiū mūsų Tėvams ir Motinoms už jų tikėjimą Latvijos valstybe, kuris buvo gilus kaip ąžuolų šaknys Latvijos žemėje. Jie įskiepijo tą tikėjimą ir mums. …Ačiū Jums, Tėvai ir Mokytojai, kurie savo vaikus išmokėte latvių kalbos. Ačiū, Jums, Latvijos piliečiai – Latvijos patriotai! Mes visi priklausome savo šaliai. Mes visi kartu esame sukūrę šiandienę Latviją! Ir mes visi esame atsakingi už ją!.. Mūsų šaknys yra šioje žemėje. Tai suteiks mums jėgų. Ačiū Jums visiems už Latvijos valstybę!“

Taip šios savaitės pradžioje kalbėjo Latvijos prezidentas Valdis Zalteris (Valdis Zatlers), sveikindamas savo tautiečius ir šalies svečius Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 90-mečio proga. Latvijoje tomis dienomis vyko daug kultūrinių ir pramoginių renginių, akcijų, koncertų. Valstybingumo atkūrimo proga Latviją sveikino Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Rusijos prezidentai.

Ši svarbi istorinė kaimyninės šalies diena buvo švenčiama ir Lietuvoje – vyko įvairūs minėjimai Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta baltų archeologijos paroda „Kuršiai – baltų vikingai“, su kuria muziejaus lankytojai galės susipažinti iki 2009 m. kovo 15 d. Ši paroda, kaip ir anksčiau surengtos ekspozicijos „Sėliai“ bei „Žiemgaliai“, yra projekto „Baltai“ dalis. Jį prieš penkerius metus pradėjo Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Arnis Radinis. Įdomu tai, kad tai yra keliaujanti paroda, kurią ateityje A. Radinis planuoja surengti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kituose Europos centruose.

Vilniuje vyko ir daugiau renginių, skirtų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 90-mečiui. Savaitės viduryje Rašytojų klubas pakvietė visus į literatūros ir muzikos vakarą. Jame buvo pristatyta Švedijoje gyvenančio latvių poeto Jurio Kronbergo eilėraščių knyga su kompaktine garso plokštele „Vilkas Vienakis“ ir Vlado Braziūno eilėraščių bei latvių poezijos vertimų rinkinys „Priedainė“. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Latvijos ambasados Lietuvoje patarėjas Bonifacijus Daukštas, Latvijos literatūros centro direktorius Janis Uoga, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas. Skambėjo ne tik eilės, sveikinamieji ir padėkos žodžiai, bet ir muzika: grojo kompozitorius, gitaristas Kristapas Grasis bei fleitininkė Lienė Sėjanė (Bona). Sveikindamas visus susirinkusiuosius, renginį pradėjo vakaro vedėjas literatūros kritikas Kęstutis Nastopka. „Ši diena yra svarbi ne tik Latvijai, bet ir Lietuvai. Nes prieš devyniasdešimt metų šią dieną sprendėsi ne tik latvių, bet ir mūsų tautos likimas. Mes esame tie, kurie esame, apskritai galime būti, todėl, kad buvo 1918-ųjų Vasario 16-oji ir Lapkričio 18-oji. Mes didžiuojamės savo valstybėmis ir tuo, kas esame“, – kalbėjo K. Nastopka. Užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas tarsi pratęsė pasakytas mintis: „Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mes, lietuviai ir latviai, vis dar esame. Tačiau šiandien noriu pasveikinti jus ne kaip lietuvius ar latvius, o kaip vienintelius likusius baltus, turinčius savo istoriją, savo valstybes, savo Baltiją. Tad sveikinu tuos, kurie čia susirinko, jausdamiesi ir didžiuodamiesi, jog yra baltai. Džiugu, kad baltai klesti, integruojasi į Europą, į Vakarų civilizaciją.“

Kitas vakaro svečias Bonifacijus Daukštas pasveikino visus dalyvius, sukakus abiem tautoms svarbiai istorinei datai ir kartu pasidžiaugė dviejų rašytojų naujais kūriniais bei tuo, kad susidomėjimas poezija didėja, atsiranda nemažai jaunų poetų, galinčių tapti literatūros klasikais. Paskutinis sveikinamuosius ir padėkos žodžius tarė Janis Uoga: „Labas vakaras, mieli Latvijos draugai. Visai neperdėdamas galiu pasakyti, jog ši diena ir viskas, kas čia vyksta, yra gražiausia dovana Latvijos devyniasdešimtojo jubiliejaus proga. Nes tokio šilumą ir meilę teikiančio vakaro man dar neteko matyti. Nė viena oficiali įstaiga tokio renginio negalėtų nei suplanuoti, nei įgyvendinti. Jei nebūtų tokių žmonių, pavadinkime juos ambasadoriais, jei nebūtų jų puoselėjamų šiltų Latvijos ir Lietuvos santykių, nebūtų ir šio vakaro. Mes labai džiaugiamės, jog Lietuvoje yra nemažai Latvijos literatūrai draugiškų leidyklų. Tad labai ačiū Jums už tai.“

Gaila, jog renginyje negalėjo dalyvauti poetas Juris Kronbergas. Tačiau, kaip sakė K. Nastopka, kadangi kalba yra tarsi trečioji žmogaus akis, o renginyje buvo skaitomos J. Kronbergo eilės, latvių poetas tarsi dalyvavo surengtame vakare. Pristatydamas neseniai pasirodžiusį latvių poeto eilėraščių ciklą „Vilkas Vienakis“, vakaro vedėjas apibūdino ją kaip įvairiapusę knygą, kurioje galime rasti ir rimtų, ir linksmų, fantastinių dalykų, ir mitologinių, ir kiek absurdiškos kasdienybės elementų, taip pat pokštavimų, grotesko. „Vilkas Vienakis“ kaip atskira knyga pirmą kartą pasirodė Latvijoje 1996 m. ir už ją autorius pelnė Poezijos dienų (Dzejas dienas) apdovanojimą. Įdomu tai, kad, pasak K. Nastopkos, pati Vilko Vienakio figūra primena Odiną, aukščiausiąjį Islandijos dievą, kuris prarado vieną savo akį, kad geriau matytų tai, kas nematoma. Su tuo siejasi vilko įvaizdis, kuris, kaip Odino pagalbininkas, yra toniškasis pasaulio kūrėjas. K. Nastopka pažymėjo, jog mes savo literatūroje taip pat galime rasti Kronbergo Vilko lietuvišką atitikmenį – t. y. Marcelijaus Martinaičio Kukutį. „Tarp Kukučio, kuris praranda protą, kad sukurtų pasaulį, atskirtų žemę nuo dangaus, ir Vilko Vienakio kosmogonijos yra daug bendrų dalykų. Tad tai kartu ir baltiškoji mitologinė tradicija“, – kalbėjo literatūros kritikas.

„Vilką Vienakį“ į lietuvių kalbą išvertęs V. Braziūnas, renginio metu pavadintas poetinės Lietuvos ir Latvijos respublikos įkūrėju, apie savo naująjį eilėraščių ir latvių poezijos vertimų rinkinį „Priedainė“ daug nekalbėjo. Pirmiausia skubėjo padėkoti entuziastingai ir vieningai prie knygų kūrimo prisidėjusiai komandai. Tik vėliau, skaitydamas savo ir verstines eiles, paaiškino rinkinio pavadinimą – latviškai „priedaine“ – „pušynas, pušynė“. Tiek „Vilką Vienakį“, tiek „Priedainę“ poezija besidomintys skaitytojai jau greitai galės rasti knygynuose.

Tą vakarą, išeidama iš Rašytojų sąjungos ir užverdama sunkias jos duris, prisiminiau pirmąją Latvijos himno eilutę „Dievs svētī Latviju!“ (Dieve, laimink Latviją), kuria savo sveikinamąją kalbą Nepriklausomybės minėjimo dieną baigė ir Latvijos prezidentas. Tačiau galvoje buvo per daug minčių – vis dar skambėjo vakaro metu girdėta muzika, sveikinamieji ir padėkos žodžiai. Grįžusi namo, pro langą stebėdama pirmąjį krintantį šiųmetį sniegą bei vartydama latvių poezijos vertimų rinkinį, pati nustebau, kai tyliai sau ištariau: „Dievs svētī Latviju… un Lietuv u“. Šiaip ar taip, juk esame ar bent jau norime būti „brāļu tautas“…

Viktorija Jonkutė